Karjeros akiniai

Daugiau informacijos apie laidoje aptartas temas

Į ką atkreipti dėmesį renkantis darbą?

Mes visi turime skirtingas 19 savybių, tai yra 10 intelektų ir 9 prigimtis. Tačiau jos mumyse pasireiškia skirtingai: vienos aukščiau, kitos žemiau. Todėl mes visi esame unikalūs turėdami šį skirtingai besireiškiančių intelektų ir prigimčių rinkinį. Kai tai siejasi su karjeros pasirinkimu ar pasitenkinimu esama profesija, darbu, svarbu atkreipti dėmesį į du aspektus. Visų pirma, jaunuoliams savų prigimčių ir intelektų suvokimas padeda sąmoningiau pasirinkti ateities profesiją. Kitas dalykas yra suaugusių žmonių karjeros sprendimai. Šiems žmonėms pagrindinis patarimas būtų žiūrėti ne į pačią profesiją, bet mąstyti apie dienos veiklas ir pajausti, kuriose jaučiamasi gerai, kuriose trūksta motyvacijos ir energijos.

Kodėl vieni gali praleisti valandų valandas miške, o kitiems mieliau miestas?

Gamtinis intelektas apibūdina gebėjimą susilieti su gamta, poreikį būti su gamta, taip pat gamtos mokslų išmanymą. Taigi aukštai išreikštą gamtinį intelektą turintys žmonės ne tik mėgausis pasivaikščiojimu parke, bet ir žinos medžių rūšis, skirs lapų tipus ir turės atitinkamų biologijos žinių. Tas žmogus tiesiog natūraliai domėsis gamta ir jos dėsniais.

Ar muzikos pajautimo galima išmokti?

Muzika visada lydi žmogų. Tai yra tam tikras saviraiškos būdas: kažkas groja būgnais, kažkas dainuoja sutartines ar šoka pasadoblį. Nėra tokio žmogaus, kuriam nepatiktų muzika. Tik mes visi skirtingai ją suvokiame. Taigi muzikinis intelektas tai nėra vien tik muzikavimas. Tai yra gebėjimas suvokti muziką, atkartoti ją ritmiškai, pajausti harmoniją.

Kada susiformuoja grafinis ir vizualinis intelektas?

Pavadinimas iškart pasako, kad šis intelektas yra susijęs su vizualiai matomais dalykais. Taigi šis intelektas išreiškia gebėjimą matyti ir jausti spalvas. Pavyzdžiui, vienas gali matyti vien tik raudonas rožes, tuo tarpu kitas – begalę skirtingų raudonos, rausvos, rožinės spalvos atspalvių. Taipogi šis intelektas išreiškia gebėjimą mąstyti vaizdiniais ir gražiai piešti.

Ar jums lengva bendrauti?

Ar jums lengva bendrauti? Ar jūs esate iš tų žmonių, kurie pirmi užmezga pokalbį? Klausimas kaip ir paprastas, bet atsakymų gali būti labai įvairių... Šis klausimas susijęs būtent su tarpasmeniniu intelektu, apibūdinančiu gebėjimą komunikuoti su žmonėmis, palaikyti ryšį, bendrauti. Kitais žodžiais tariant, žmonės su aukštai išreikštu tarpasmeninu intelektu būtų pavadinti „klasikiniais ekstravertais“, o su žemai išreikštu – „klasikiniais intravertais“.

Ar žalinga daug galvoti ir analizuoti?

Kuo pasižymi žmonės, turintys aukštai išreikštą intrapersonalinį intelektą? Tai yra vienas iš dešimties H. Gardnerio išskirtų intelektų, apibūdinančių įvairius žmonių gebėjimus. Intrapersonalinis intelektas nusako gebėjimą reflektuoti, galvoti apie save ir kitus žmones, apie elgesio būdus, t.y. mąstyti, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip. Taigi išreikštas intrapersonalinis intelektas atsispindi pomėgyje filosofuoti, mąstyti apie asmenybės, pasaulio dėsnius ir kitus psichologinius mūsų gyvenimo aspektus.

Kokios savybės padeda gerai gaudytis erdvėje?

Erdvinis intelektas – tai yra gebėjimas jausti kryptį, orientuotis erdvėje ir manipuliuoti mintyse trimačiais objektais. Tarkim, labai geras braižytojas ar inžinierius, žiūrėdamas į brėžinį, mato jį ne plokščią, o erdviniu būdu sudėliotą tūrinį objektą. Taigi šis intelektas yra susijęs daugiausiai su tūrio, atstumo ir erdvės pajautimu.

Ką turi tie, kurie lengvai išmoksta kalbas?

Tiek gimtosios, tiek užsienio kalbų lengvas išmokimas, įvaldymas nurodo būtent kalbinio intelekto pasireiškimą. Kitais žodžiais, šis intelektas išreiškia kalbos vartojimo visumą. Žmonės su aukštu kalbiniu intelektu pasižymi turtingu žodynu, raiškia kalba, jiems lengva išreikšti save, savo mintis, emocijas per kalbos vartojimą.

Kodėl kai kurie žmonės yra nagingi, o kitų visos linijos kreivos?

Kūno subtilusis – tai intelektas, kuris apibūdina mūsų gebėjimą gerai koordinuoti akių ir rankų judesius, tai yra gerai koordinuoti smulkiąją motoriką. Neretai liaudyje žmones su aukštai išreikštu kūno subtiliuoju intelektu vadiname nagingais. Tokiems žmonės patinka ardyti ar surinkti tam tikrus smulkius dalykus. Ir tai jie daro labai tiksliai, kruopščiai ir gerai.

Kokie žmonės gali tapti profesionaliais sportininkais?

Prigimtis galima įvardinti kaip polinkį veikti ir elgtis tam tikru būdu, o intelektus galima apibūdinti kaip mūsų gebėjimus. Vienas iš gebėjimų – tai yra mūsų fizinio kūno įvaldymas. Jį vadiname kūno bendruoju intelektu. Savo aplinkoje galime aiškiai atpažinti daugiau ar mažiau sportiškus žmones. Pavyzdžiui, vieni žmonės, kelis mėnesius palankę šokių kursus, gali puikiai pakartoti judesius, o kiti, atrodo, kaip nieko nesimokę – „medinukai“. Kodėl? Todėl, kad mes turime skirtingai išreikštą kūno bendrąjį intelektą.

Ar loginis mąstymas gali trukdyti?

Loginis intelektas yra vienas iš dešimties Howard Gardner išgrynintų intelektų. Yra priimta, kad intelektai susiformuoja apie 14 gyvenimo metus. Paskui, metams bėgant, reikia labai daug pastangų norint formuoti tam tikrus intelektus. Tuo tarpu loginis intelektas yra gebėjimas mąstyti ir dėliot logines sekas. Reiškia – iš sudėtingų dalykų daryti kažkokius loginius apibendrinimus, skaičiuoti mintinai, daryti aritmetinius veiksmus.

Ar visi mes vienodai gebame duoti, o ne tik imti?

Turbūt, kad ne. Bet tai nėra blogai. Pagal „Daugialypių prigimčių ir intelektų“ teoriją, mes visi esame skirtingi, nes turime skirtingai išreikštas įvairias prigimtis ir intelektus. Aukštai išreikšta duodančioji prigimtis apibūdina žmones, kurie yra natūraliai linkę padėti, skirti savo laiką kitiems. Ši prigimtis – tai labai nuostabi vertybė.

Kada kūrybiškumas gali trukdyti?

Kūrybinė prigimtis – tai yra gebėjimas generuoti naujas, inovatyvias idėjas, kurių prieš tai nebuvo. Neretai kūrybiškumas yra tapatinamas tik su meniškais gabumais. Tačiau, jeigu žvelgsime plačiau, kūrybiškumas gali puikiai pasireikšti visose mūsų gyvenimo srityse.

Koks žmogus be baimės iššoktų parašiutu?

Nuotykių prigimtį turintys žmonės yra linkę ieškoti adrenalino arba daryti tokias veiklas, kurios kitiems žmonėms atrodo rizikingos. Pagalvokite apie tuos, mūsų vadinamus, „nutrūktgalvius“, kurie neria be baimės į įvairius nuotykius, ar tai būtų šuolis parašiutu ar naujo verslo kūrimas.

Kaip atpažinti verslų vaiką?

Įvairias žmogaus prigimtis ir intelektus, tai yra tam tikras elgesio tendencijas, galima atpažinti jau ankstyvoje vaikystėje. Aukštai išreikštos verslumo prigimties atpažinimas gali padėti nuo pat pradžių nukreipti žmogų tinkama veiklos, hobių ar karjeros linkme.

Ar turite talentą linksminti kitus?

Viena iš devynių mūsų turimų prigimčių, linksminančioji, yra apibūdinama kaip gebėjimas arba poreikis būti dėmesio centre, pralinksminti kitus, pašalinti įtampą tiek savo kalbomis ar veiksmais, tiek savo kūriniais. Pavyzdžiui, įsivaizduokime du skirtingus smuikininkus. Vienam smuikininkui, kurio linksminančioji prigimtis yra aukšta, reikia būti scenoje, dėmesio centre, groti solo ar duetu

Ar turite potencialo gydyti kitus?

Kaip pasireiškia gydančioji prigimtis? Ji gali būti išreikšta tiek per norą gydyti, tiek per norą paguosti, užjausti, padėti. Pagalvokite apie šeimos narį, draugą, kolegą, kuris visuomet gali ir nori padėti, paguosti, patarti sveikatos klausimais, ir daro tai su malonumu. Tai yra žmogus su aukšta gydančiąją prigimtimi.

Kaip sužinoti, ar galite mokyti kitus?

Kaip pasireiškia mokančioji prigimtis? Jeigu jūs neprašyti noriai dalinatės patarimais, informacija, norite kažkam paaiškinti sudėtingus dalykus, ir tai darydami jaučiatės labai gerai – jūs šią prigimtį tikrai turite stipriai išreikštą. Kai žmogus pradeda suvokti, kad turi šią prigimtį, jis gali savo energiją nukreipti tinkama linkme ir pasiekti darną.

Kokių profesijų atstovai turi saugančiąją prigimtį?

Atnaujintame „Karjeros akinių“ laidų cikle kalbėsime apie prigimtis bei jų pasireiškimą įvairiose specialybėse ir gyvenimiškose situacijoje. Pirmoji aptariama prigimtis – sauganti. Kuriose specialybėse jos reikia labiausiai ir kaip ji pasireiškia mūsų gyvenimuose?

Kodėl reikia „matuotis“ specialybę?

Dažniausiai specialybę „pasimatuoti“ moksleiviai yra kviečiami įvairiuose edukaciniuose renginiuose. Tačiau dažnai nutinka taip, kad vyresnių klasių mokiniai parsineša namo tik lankstinukų apie įvairias specialybes. Kaip tinkamiausiai išnaudoti edukacines parodas, kad būtų galima pasisemti naudingų žinių apie specialybės pasirinkimą?

Kodėl mes nesusikalbame?

Nuo to momento, kai suprantame, kokias prigimtis turime ir kai jas pradedame matyti kituose, mes pradedame suvokti, kad žmonės identiškose situacijose gali elgtis visiškai skirtingai. Supratimas, kad mes visi turime skirtingus poreikius ir skirtingai juos išpildome, leidžia gėrėtis kitų žmonių prigimtimis ir intelektais, o ne juos smerkti ar pašiepti. 

Studijuoti Lietuvoje ar užsienyje?

Dažnas klausimas, kas geriau – studijos užsienyje ar Lietuvoje? Svarbu atsakyti sau į klausimą – o ką aš gausiu, pasirinkdamas norimą specialybę? Ką aš gausiu, studijuodamas Lietuvoje ar užsienyje?

Kaip mokytis gudriai ir efektyviai?

Neretai būna taip, kad žmonės nemoka mokytis. Ką reiškia, nemoka mokytis? Tiesiog nemoka efektyviai mokytis. Norintiems efektyviai mokytis visada sakau, jog svarbu tinkamai sukoncentruoti dėmesį į atliekamą veiklą ir dirbti nesiblaškant bent 30 min.

Kaip išsikelti tikslus ir priimti sprendimus?

Svajoti yra smagu. Svajonės dirgina vaizduotę, skatina praplėsti mintis ir leidžia mąstyti apie sėkmingesnį gyvenimą. Kaip įvairias kilusias mintis ir idėjas paversti realybe, kad jos neliktų tik svajonėmis?

Ką daryti, jei darbas įsiėdė?

Labai dažnai mes į karjerą sudedame visas savo viltis ir dažnai pamirštame kitas darnaus gyvenimo sudedamąsias dalis. Vieniems karjera, darbas yra neatsiejama laimingo gyvenimo sudedamoji, o kitiems - prievolė, stresas, nerimas.

Ar sėkmingai karjerai reikalingos tik stiprybės?

Žmogus – kompleksiškas sutvėrimas, ir būtų neteisinga sakyti, jog yra gabus tik vienam dalykui. Visos prigimtys ir intelektai, stiprybės ir silpnybės – mūsų visuma. Dar mokykloje pradedame galvoti apie savo karjerą ir labiau orientuojamės į dalykus, kurie mums sekasi, tokiu būdu lavindami savo stipriuosius gebėjimus, bet tuo pačiu metu stengiamės neleisti užsimiršti ir silpnesniems gebėjimams.

Ko reikia, kad būtume motyvuoti?

Ko gero, kiekvienas iš mūsų yra patyręs būseną, kurią Čiksentmihalis yra pavadinęs “Srautu” - kai esame pilnai pasinėrę į veiklą ir mums nereikia jokių papildomų stimulų. Tokioje būsenoje esame pilnai motyvuoti įgyvendinti savo sumanymus ar pareigas. Kaip įgauti ir išlaikyti motyvaciją?
Apie tai ir kalbėjome praėjusios savaitės laidoje „Karjeros akiniai“.

Kodėl žmonės taip skirtingai supranta tuos pačius dalykus?

Neretai sutinkama situacija, kai žmonės, komunikuodami tarpusavyje, nesupranta vienas kito. Tokios komunikacijos rezultatas – tik sugaištas laikas ir galimi konfliktai. Kyla klausimas, kaip bendrauti, kad žmonės suprastų vieni kitus ir įvyktų darni komunikacija?

Kompiuterinių žaidimų įtaka karjerai

Kompiuteriniai žaidimai šiais laikais yra tipiškas laisvalaikio praleidimo būdas. Bet ar sėsdami prie kompiuterio pamąstome, kokią įtaką kompiuteriniai žaidimai daro mums ir, žinoma, karjerai. Dauguma užkietėjusių žaidėjų kaip mantrą kartoja tai, kad kompiuteriniai žaidimai lavina sprendimų priėmimo greitį, reakciją...

Ką praktiškumas reiškia karjeroje?

Ir praktiškumas, ir nepraktiškumas gali turėti pliusų ir minusų. Teoriškai, nepraktiškas žmogus turės daugybę idėjų, kvies jas daryti, o štai praktiškajam iškart kils klausimų, KAIP tai padaryti, ir jis aiškinsis taktiką. Svarbu žinoti, „kiek tavyje praktiškumo“.

Ar verta vaikytis ateities specialybių?

Artėja metas, kai moksleiviai pasirinks trokštamas studijų kryptis. Tuo pačiu metu skelbiamos įvairios prognozės apie ateities specialybes. Ar verta jų paisyti? Kaip pasiruošti ateities iššūkiams šiandien?
Labai svarbu suprasti, kad nėra teisinga rinktis tik iš populiariųjų specialybių. Prabangi specialybės etiketė nebūtinai užtikrins jūsų sėkmę, tad rinkdamiesi – nepamirškite savo prigimčių ir gebėjimų.

Kodėl vieni iš mūsų yra labiau linkę rizikuoti nei kiti?

Žmogaus ateičiai įtakos turi ne tik jo gebėjimai ar talentai, bet ir prigimtis. Ar verslininku gimstama? Kodėl vieni iš mūsų yra labiau linkę rizikuoti nei kiti, ir kokios tai turi įtakos karjerai?

Pažinus save ir savo prigimtis, daug lengviau atrasti unikalųjį save ir surasti logiškus paaiškinimus, kodėl tose pačiose situacijose visi elgiamės skirtingai.

Skirtingoms specialybėms – skirtingi intelektai

Daugelis iš mūsų tikrai yra girdėję „intelekto” sąvoką, tačiau ne visi žino jo tikslią reikšmę ar atsiradimo istoriją. Kviečiame susipažinti su ja ir perklausyti laidą, kurioje pristatoma, kaip skirtingi intelektai panaudojami skirtingose specialybėse.

Tėvų įtaka karjerai

GTI Media vykdė didžiausią apklausą per pastaruosius porą metų, kurioje dalyvavo daugiau nei 3000 studentų ir 800 tėvų. Po studentų apklausos paaiškėjo, kad 54% tėvų bandė daryti įtaką karjeros ir net 69% – universiteto pasirinkimui. 66% studentų mano, kad tėvai, patardami dėl karjeros krypties, elgiasi teisingai.  Bet ar tikrai?

Kaip pasimatuoti specialybę?

Pasaulis pilnas pasirinkimų, ir mes vis renkamės: pirkdami telefoną, atkreipiame dėmesį į jo funkcijas, maisto produktus – į sudėtį, drabužius – į dydį, siluetą. Jei tik galime, produktus stengiamės „matuotis“: gyvai apžiūrėti, patestuoti, paragauti ar apsirengti. O kaip su būsima specialybe? Ar jaunuoliai ją matuojasi?

Būreliai sėkmingai karjeros pradžiai

Mokykloje yra mokoma pagrindinių disciplinų – tokių kaip matematika, istorija, geografija ir daugelis kitų. Visa mokymo programa yra orientuota į tai, kad vaikai išlaikytų abitūros egzaminus ir sėkmingai įstotų į pasirinktą kolegiją ar universitetą bei toliau siektų profesinių kompetencijų, reikalingų būsimai karjerai. Pagal tokią mokymo logiką panašu, kad naudojantis tik tuo, ką siūlo mokykla, po 12 mokslo metų mokiniai gali ir nežinoti, nuo ko pradėti, integruojantis į suaugusiųjų pasaulį ar darbo rinką, nes buvo rengiami ne jai, o egzaminams.

Kai žuvys mokomos lipti į medį

Kartą Albertas Einšteinas yra pasakęs, kad „kiekvienas yra genialus, tačiau jei tu vertinsi žuvies gebėjimą įlipti į medį, tai ji visą savo likusį gyvenimą manys, jog yra negabi ir kvaila“. Deja, kaip bebūtų gaila, šiandieninėje švietimo sistemoje vis dar bandoma mokyti žuvis ne tik laipioti medžiais, bet ir versti jas bėgioti.

Kodėl žmonės renkasi vidurinį mokslą užsienyje?

Mes, ES piliečiai, turime galimybę dalyvauti tarptautinėse mainų programose, mokytis vidurinėse mokyklose vos metus – du arba nuo septintos klasės iki pat mokyklos baigimo. Taip pat galime išbandyti mokslo kokybę ar net studijų kryptį vasaros programų metu.

Karjeros pasirinkimas – procesas, o ne vienkartinis veiksmas

Rengimasis karjerai yra procesas, sudarantis sąlygas informacijos apie save kaupimui, jos panaudojimui ir susipažinimui su darbinės veiklos pasauliu bei savo santykio su tuo pasauliu nustatymui. Šis procesas paprastai prasideda anksti, kai mažo vaikučio klausiama: „Kuo norėsi būti užaugęs?“. Šitoks klausimas vaikui pasako du dalykus: jis kuo nors taps ateityje ir jam reikės rinktis.

Karjeros pasirinkimo stereotipai

Studijų arba profesijos pasirinkimas neretam įvaro galvos skausmą: informacijos daug, aiškios metodikos nėra, mados keičiasi, rodos, kas savaitę. Tėvai sako rinktis vieną, mokytojai – kitą, o draugai turi dar ir savo nuomonę. Straipsniai, kurie turėtų pagelbėti, neretai prikimšti stereotipų, per kuriuos įžvelgti prasmę – sudėtinga. Tėvų, draugų, mokytojų nepakeisime, bet pabandykime panagrinėti stereotipus ir išmokime juos atpažinti.

Kam reikia korepetitoriavimo?

Tiek mokyklinio amžiaus jaunuoliai, tiek jų tėvai susiduria su problema, kad mokymosi pasiekimai kartais nėra tokie, kokių norėtume. Būtent tuomet daugelis kreipiamės korepetitorių pagalbos. Tačiau ar tikrai korepetitoriai visais atvejais yra naudingi ir tikrai padės sustiprinti žinias? Visgi ši paslauga kainuoja nemažus pinigus, todėl norisi būti užtikrintiems dėl rezultatų.

Gyvenimo veiklos meniu. Kaip rasti balansą karjeroje?

Atvykę į restoraną, tikimės, kad meniu bus aperityvas, užkandžių, pagrindinis patiekalas bei, žinoma, desertas. Kiekvienas mūsų aiškiai suprantame, kad vien tik užkandžių ar vien tik desertų visavertei mitybai tikrai neužtenka. Lygiai taip pat ir mūsų veiklai gyvenime neužtenka vien tik pramogų, kad visiškai realizuotume savo potencialą.

Kodėl svarbu tinkamai pasirinkti karjerą?

Paroje turime 24 valandas, iš kurių 8 mes miegame ir 8 dirbame, o visoms kitoms veikloms, kurios galėtų mus pradžiuginti, lieka tik 8 valandos, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad mūsų 8 darbo valandos mums teiktų kaip įmanoma daugiau džiaugsmo.

Kokiame amžiuje galvoti apie karjerą?

Karjera – ilgas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis, tačiau beprotiškai įdomus procesas. Vieno teisingo atsakymo, kada reiktų galvoti apie karjerą – nėra. Tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams, tiek darbo jau paragavusiems asmenims, tiek būsimiems senjorams šis klausimas yra aktualus.