Šaltinis: www.15min.lt Publikuota: 2017 balandžio 27d. 08:00

Kasmet vis daugiau jaunų žmonių studijuoti bakalauro ir magistro programų keliauja į užsienį. Taip, Vakarų Europos šalys išsilavinimo kokybei skiria labai daug dėmesio, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurį suteikia tokios studijos. Juk pranašumą darbo rinkoje lemia tikrai ne vien išmokti dalykai ir įgyti laipsniai. Studijavę užsienyje pagrįstai vertinami kaip savarankiški, iniciatyvūs iššūkių ir netikėtų situacijų nebijantys žmonės.

Atsidurti svetimoje šalyje vienam – jausmas, sunkiai palyginamas su kitais. Žinoma, iššūkių čia kyla pačių įvairiausių, tačiau jie kaip niekas kitas išugdo savybes, kurių reikia norint tapti iš tikrųjų savarankišku. Pagalvokite, vien gebėjimas savarankiškai susirasti būstą, o gal ir darbą svečioje šalyje, kartu reiškia ir tai, kad pavyko susidoroti su šalies biurokratine sistema, kuri niekada nebūna savaime suprantama.

Daugiau pasaulio – platesnis akiratis

Globalėjančiame pasaulyje tarptautinė patirtis yra itin vertinama darbdavių, ypač tarptautinėse kompanijose. Universitetuose, kurie vykdo tarptautines programas, susidursite su pačių įvairiausių šalių ir kultūrų atstovais.

Skirtumai tikrai nebus vien kalbiniai, net ir su žmonėmis iš kitų Europos šalių, kurių kultūra iš pirmo žvilgsnio gali būti panaši šį mūsiškę. Tolerantiškas požiūris ir mokėjimas bendrauti su labai įvairiais žmonėmis yra itin svarbios savybės šiuolaikiniame pasaulyje. Galiausiai, norint suprasti globalų pasaulį, reikia jo kažkiek ir pamatyti. Tai leidžia visai kitomis akimis pažvelgti ir į gimtąją šalį, įvertinti ją pasaulio kontekste bei iš ilgalaikės perspektyvos.

Verta paminėti ir tai, kad D. Britanijos, Danijos ir Olandijos universitetai daug dėmesio skiria ir lyderystės, problemų sprendimo bei bendravimo įgūdžių lavinimui. Kaip tik todėl vis dažniau taikomas šiuolaikiškas mokymosi modelis, kur vertinama ne egzaminais ar testais. Žinoma, mokymo modelis priklauso nuo konkretaus universiteto ir programos – su tuo išsamiai supažindinti jus gali edukacinės bendrovės „KALBA“ specialistai.

Galutinis pažymys daug kur yra gaunamas už darbą grupėse, diskusijas, pranešimų ruošimą bei mokslinių darbų rašymą. Tokiu būdu studentai yra skatinami formuoti ir reikšti savo bei išgirsti ir įvertinti kolegų nuomonę.

Studijų užsienyje privalumai

Anglų ir kitos užsienio kalbos

Kiekvienas, kuriam teko ilgesnį laiką pagyventi užsienyje, pasakytų, kad geresnių sąlygų išmokti tos šalies kalbą paprasčiausiai nėra. Populiari gudrybė mokantis užsienio kalbos yra į ją „pasinerti“: skaityti naujienas ta kalba, klausytis muzikos, žiūrėti filmus, nusistatyti ją elektroniniuose įrenginiuose ir t.t. Tačiau gyvenant šalyje, kur ta kalba yra gimtoji, tokių priemonių nė nereikės, nes ją ir taip nuolat girdėsite ir matysite visur aplink.

Pirmiausia tai galioja anglų kalbai, kurios šiais laikais reikia beveik visur. Nors jos mokytis pradedame anksti, reiktų nepamiršti, kad suprasti kalbą yra viena, o gebėti ja bendrauti – visai kas kita. Nemažai žmonių, atsidūrę situacijoje, kai tenka pasisakyti anglų kalba, supranta, jog negali greitai rasti reikiamų žodžių, o konstruodami sakinius užstringa.

Todėl natūralu, kad būtinybė diskutuoti akademinėmis temomis ir rašyti mokslinius darbus ne gimtąja kalba gali šiek tiek gąsdinti. Tačiau greitai pamatysite, kad pradžioje su šia problema susidurs daugelis bendramokslių. Vis dėlto užteks prabėgti keletui savaičių ir net nepastebėsite, jog kasdieniai pokalbiai anglų kalba jau bus tapę tokiais pat įprastais, kaip ir kalbant lietuviškai.

Tiesa, norint išmokti danų arba olandų kalbų, tam reiktų ruoštis iš anksto. Žinoma, būtinybės jas mokėti nėra – dauguma danų ir olandų, ypač didžiuosiuose miestuose, puikiai moka anglų kalbą. Tačiau verta turėti galvoje, kad universitetai dažniausiai siūlo nemokamus kalbos kursus, o taip pat gyvensite šalyse, kur šias kalbas girdėsite nuolat, tad pasinaudoti galimybe tikrai verta. Juk kalbų mokėjimas visuomet yra vertinamas kaip privalumas, kuris praverčia netikėčiausiais momentais.

Ar universitetai padeda susirasti darbą?

Naujos ir vertingos pažintys

Vienas iš svarbiausių dalykų studijuoti besiruošiantiems žmonėms yra naujos pažintys. Dažnai tarptautinėse programose studijuoja dalis vietinių studentų ir dalis atvykę iš kitų šalių. Natūralu, kad jie bus pirmieji žmonės, su kuriais susipažinsite, o dalis šių pažinčių gali virsti ilgalaikėmis draugystėmis arba naudingais verslo ryšiais.

Turėti draugų visame pasaulyje yra ne tik smagu, kartu tai padeda ir geriau pažinti patį save. Praleidus šiek tiek laiko užsienyje, išnyksta daugelis išankstinių nuostatų, kurios ne tik nepadeda bendrauti su pasauliu, bet ir stipriai jį apriboja.

Norint šias galimybes išnaudoti maksimaliai, verta pažiūrėti į studentų atstovybių ir draugijų pasiūlą. Lietuvos universitetai šioje srityje neturi itin gilių tradicijų, tačiau jei studijų šalimi pasirinksite D. Britaniją, Daniją ar Olandiją, pasiūla jus tikrai nustebins. Be to, narystė studentų asociacijoje – tikrai riebus pliusas gyvenimo aprašyme.

Jeigu domitės studijomis užsienyje, kreipkitės į edukacinę bendrovę „KALBA“, kuri kasmet nemokamai konsultuoja Lietuvos moksleivius dėl studijų D. Britanijoje, Danijoje ir Olandijoje. Bendrovė padeda susitvarkyti stojimo dokumentus, duoda patarimų dėl motyvacinio laiško rašymo, apsigyvenimo ir darbo paieškų užsienyje, padeda užpildyti finansavimo dokumentus ir rengia įvairius informacinius seminarus, svarstantiems apie aukštąjį mokslą užsienyje.

Šaltinis: www.15min.lt
Publikuota: 2017 gegužės 2d. 09:00

Studijos užsienyje vieniems Lietuvos abiturientams atrodo tarsi neišpildoma svajonė, o kitiems – realiai įgyvendinamas žingsnis. Iš tiesų, studijos tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Danija ar Olandija yra pasiekiamos bet kuriam Lietuvos abiturientui. Tereikia turėti motyvacijos ir išmanyti keletą techninių dalykų.

Pirmasis stojimo į užsienio universitetus etapas prasideda 12–os klasės pirmame semestre, kuomet reikia išsirinkti universitetų ir specialybių sąrašą, pateikti reikiamus dokumentus ir užpildyti internetinę stojimo anketą.

Antrasis stojimo etapas į laisvas universitetų siūlomas vietas programose vyksta pavasarį, vasarą ir kartais net rudenį. Tad, jeigu abiturientui nepasisekė su stojimais į Lietuvos universitetus, jis visada gali pamėginti stojimus į užsienio aukštąsias mokyklas.

Tai svarbu! Rekomendaciją galima nesunkiai gauti iš mokyklos mokytojo, 11–os klasės pažymių vidurkio išrašą taip pat parūpins mokykla. Anglų kalbos įvertinimo reikalavimai skiriasi pagal universitetų ir specialybių pasirinkimą: vieni gali prašyti IELTS arba CAE egzamino įvertinimo (tam reikia lankyti specialius egzamino pasiruošimo kursus), kiti – dėl stojimų konsultuojančių agentūrų anglų kalbos testo pažymėjimo, o treti – anglų kalbos metinio arba brandos egzamino balo.

Stiprus motyvacinis laiškas – raktas į sėkmę

Svarbiausias dalykas stojimo procese – motyvacinis laiškas, kuriam reikia skirti ypatingai daug dėmesio.

Edukacinės bendrovės „KALBA“, tvarkančios stojimų dokumentus daugiau nei tūkstančiui Lietuvos abiturientų kasmet, studijų užsienyje konsultantas Nerijus Leškys teigia, jog užsienio universitetai vertina Lietuvos abiturientus tiek akademiškai, tiek pagal motyvaciją pasirinktai studijų programai.

„Dažnai abiturientai padaro esmines klaidas rašydami motyvacinius laiškus, to net nesuprasdami. Kiekvienais metais su kolegomis perskaitome šimtus tokių laiškų, todėl tikrai turime gerų patarimų, kurie gali padėti parašyti stiprų motyvacinį laišką, lemiantį stojimo sėkmę“, – teigia specialistas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į internetinės stojimo anketos pildymo procedūrą. Neretai abiturientai stojimo dokumentus tvarkosi savarankiškai ir patys pildo internetinę stojimo anketą. Tačiau būtent tokiose situacijose tyko didžiausi pavojai.

„Jei moksleivis neteisingai užpildo informaciją internetinėje stojimo anketoje, universitetai gali atsiųsti neigiamą atsakymą tik dėl šios priežasties. Dažnai, pildydami savarankiškai, abiturientai blogai užpildo pažymių skiltį, neteisingai nurodo kvalifikaciją, išsilavinimo laipsnį, studijų pradžią ar studijų programą“, – dažniausias stojančiųjų klaidas įvardija N.Leškys.

Būtina įsigilinti į universiteto reikalavimus

Studijų užsienyje konsultantas pastebi, jog labai dažnai abiturientai visai neapsvarstę savo galimybių pasirenka akademiškai jiems netinkamus universitetus ir tuomet jiems nepavyksta įstoti.

Be to, universiteto atsiunčiamuose dokumentuose ir reikalavimuose pasitaiko daug techninių žodžių ir frazių, taikomų stojimo procese, tad moksleiviams dažnai sunku suprasti universiteto reikalavimus. Išvengti tokių dalykų galima stojimo dokumentus tvarkantis per edukacines bendroves, tokias kaip „KALBA“ – įmonė teikia nemokamas asmeninio konsultavimo paslaugas ir užtikrina sklandų stojimo dokumentų tvarkymą.

„Net ir tiems, kurie pildosi stojimo dokumentus savarankiškai, siūlome nemokamai patikrinti UCAS stojimo anketas, organizuojame informacinius seminarus dėl studijų finansavimo dokumentų pildymo, kad neliktų sėkmingą ateitį kainuojančių klaidų. Taip pat suteikiama visą svarbią informaciją, reikalingą jaunam žmogui įsikuriant naujoje šalyje, tokią kaip: banko sąskaitos atsidarymas, valstybinio draudimo numerio gavimas, darbo paieškos, būsto susiradimas ir pan.“, – teigia N.Leškys.

Ar verta stojimo dokumentus pildyti savarankiškai?

Konsultuotis tik su studijų užsienyje ekspertais

Išsirinkti stojimo procesą prižiūrinčią agentūrą – ne ką mažiau svarbi ir atsakinga užduotis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jos profesionalumą, turimą patirtį, teikiamų paslaugų kokybę bei siūlomų universitetų pasirinkimą.

„KALBA“ atstovas N.Leškys tvirtina, jog daugelis kompanijų dokumentus gali sutvarkyti tik į tam tikrus universitetus, tuo tarpu „KALBA“ pildo dokumentus į visus Didžiosios Britanijos, įskaitant Oksfordo ar Kembridžo, Danijos bei Olandijos universitetus: „Jums niekada nepasakysime, kad į vieną ar kitą universitetą dokumentų nesiunčiame“, – teigia pašnekovas.

Taigi, studijos užsienyje yra pasiekiamos ranka kiekvienam, apie tai galvojančiam Lietuvos moksleiviui. Tereikia nebijoti priimti iššūkius, susirasti profesionalią pagalbą ir ryžtingai siekti savo išsvajotų tikslų.

Šaltinis: www.15min.lt
Publikuota: 2017 balandžio 24d. 10:04

Kokios pirmos mintys kyla, kalbant apie studijas užsienyje? Brangu, įstoti gali tik išrinktieji, reikia puikiai susikalbėti angliškai. Vis dėlto, studijuoti užsienyje gali būti net pigiau nei Lietuvoje, o patirtis, kurią gausite, bus neįkainojama. Pakalbėkime apie tris populiarias studijų kryptis – D. Britaniją, Olandiją ir Daniją – ir dažniausiai kylančius klausimus apie studijas šiose šalyse.

Mitas Nr. 1: Studijos užsienyje yra labai brangios

Tiesa yra ta, kad Europos Sąjungos piliečiai turi labai didelių nuolaidų, lyginant su kitų žemynų studentais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Danija, lietuviams mokslas yra nemokamas. Olandijoje studijų metai kainuoja 2006 Eur. Tai yra viena mažiausių studijų kainų Europoje, kuriai padengti Olandijos vyriausybė gali skirti ir paskolą. Ji paprastai suteikiama visiems studentams.

Jei susirasite darbą bent 14 valandų per savaitę, galėsite pretenduoti į kitos rūšies finansavimą¸ kurio dalį sudaro paskola, o kitą dalį parama. Maksimali suma, kurią galite gauti per mėnesį yra 854 Eur, iš kurių 378 Eur sudaro parama, kurios gražinti nereikės, jei baigsite studijas. Papildomai prie šios paraiškos galite prašyti ir studijų paskolos. Jas grąžinti reikės tik po studijų baigimo, o palūkanos yra istoriškai žemos.

Anglijos švietimo sistema suteikia galimybę pasiimti nekomercinę paskolą. Studijų paskolą grąžinti reikės tik baigus mokslus, ir tik tada, jei mėnesinis atlyginimas viršys 1750 svarų (neatskaičius mokesčių) dirbant Anglijoje, o dirbant Lietuvoje jis turi būti ne mažesnis nei 700 svarų (neatskaičius mokesčių). Grąžinti reikės tik 9 proc. nuo sumos, viršijančios šį atlyginimą. Pavyzdžiui, jei mėnesio atlyginimas Lietuvoje sieks 1 000 svarų (apie 1200 eurų), nuo šios sumos reikia atimti 700 svarų bei nuo likusių 300 svarų grąžinti tik 9 proc. sumos (27 svarus arba apie 32 eurus).

Mitas Nr. 2: Studijuoti užsienyje gali tik besimokantys labai gerai

Geri balai dar niekam nesutrukdė stojant į universitetą. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad visus dalykus privaloma išlaikyti šimtukui ir turėti apvalų 10 iš visų dalykų mokykloje. Universitete didelę reikšmę turi motyvacija – iš stojančiųjų tikimąsi, kad jie parodys, kad studijuodami turi tikslą, ką su tomis studijomis veiks. Vienos formulės čia nėra, tačiau įsigilinimas į studijų dalyką ir nuoširdumas yra labai vertinami.

Vis dėlto svarbu atsiminti, kad stojančiųjų beveik visada būna daugiau nei vietų, todėl ypač svarbu tinkamai užpildyti dokumentus. Nepilnai arba klaidingai užpildyti dokumentai yra tiesiausias kelias paraiškai atmesti. Kai kurie universitetai gal jums draugiškai ir primins, kad užpildėte ne viską arba atsiuntėte ne tai, ko prašoma, tačiau daugelis tiesiog automatiškai atmes jūsų prašymą. Todėl šią sritį visada geriau palikti specialistams.

Mitas Nr. 3: Norint studijuoti užsienyje reikia tobulos anglų kalbos

Dalis universitetų reikalauja IELTS, TOEFL arba CAE egzaminų – tokiu atveju kito kelio nėra, kaip jiems ruoštis ir šiuos egzaminus išlaikyti. Tačiau šį reikalavimą kelia tikrai ne visos mokymo įstaigos. Kai kurie universitetai užskaito edukacinės bendrovės „KALBA“ testą, o kitiems pakanka ir valstybinio egzamino rezultato.

Kai kurie baiminasi, jog kalbos barjeras trukdys studijoms – rašant darbus ir dalyvaujant seminaruose. Vis dėlto studentų ir universitetų teigimu, „pralaužti“ kalbos barjerą užtrunka daugiausiai 3 mėnesius. Taip pat reiktų turėti omenyje, kad šių trijų mėnesių greičiausiai prireiks ir jūsų bendramoksliams, kurių gimtoji kalba taip pat nėra anglų.

Mitas Nr. 4: Užsienyje neįmanoma pragyventi

Tikrai brangiai minėtose šalyse kainuojantys dalykai yra du: nuoma ir paslaugos, kurių kaina priklauso ir nuo miesto, kuriame norite studijuoti. Maisto ir kitų prekių kainos nuo lietuviškų pernelyg nesiskiria. Vis dėlto, dauguma studentų renkasi laisvu nuo studijų laiku dirbti.

Dauguma D. Britanijos studentų iš užsienio dirba. Nieko nuostabaus – anglų kalbą moka visi studentai, o įsidarbinimo sąlygos pakankamai paprastos. Nevertėtų pernelyg baimintis ir dėl D. Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos, nes Anglijos vyriausybė ne kartą pripažino, jog tarptautiniai studentai jiems yra be galo svarbūs, tad įsidarbinimo sąlygų pokyčiai artimiausiu metu neplanuojami.

Sunkiau, bet tikrai nėra neįmanoma, susirasti darbus ir Olandijoje bei Danijoje. Situaciją šiose šalyse apsunkina dažnas reikalavimas mokėti vietos kalbą. Žinoma, yra daugybė dirbančiųjų, kurie šių kalbų nemoka, tačiau pasiūla dėl to kiek susiaurėja. Tačiau kiekvienas universitetas turi karjeros centrus, kur ne tik gausite naudingų patarimų, bet tarp skelbimų galite rasti ir įdomių pasiūlymų.

Derinti darbą ir studijas Vakaruose dažniausiai gana paprasta. Pirmiausia todėl, kad universitetai į tai žiūri lanksčiai ir nedažnai užima daugiau nei tris dienas per savaitę. Lanksčiai į tai žiūri ir darbdaviai, kurie nereikalauja būtinai dirbti pilno etato darbą. Be to, dirbantys studentai gauna įvairias pašalpas ir stipendijas.

Jeigu domitės studijomis užsienyje, kreipkitės į edukacinę bendrovę „KALBA“, kuri kasmet nemokamai konsultuoja Lietuvos moksleivius dėl studijų D. Britanijoje, Danijoje ir Olandijoje. Bendrovė padeda susitvarkyti stojimo dokumentus, duoda patarimų dėl motyvacinio laiško rašymo, apsigyvenimo ir darbo paieškų užsienyje, padeda užpildyti finansavimo dokumentus ir rengia įvairius informacinius seminarus, svarstantiems apie aukštąjį mokslą užsienyje.

Šaltinis: www.delfi.lt
Publikuota: 2015 vasario 15d. 12:03

Kasmet tūkstančiai jaunų lietuvių išvyksta studijuoti į užsienį. Tai padaryti jiems padedančių organizacijų atstovai neslepia – moksleivių mokytojai jiems ir duris prieš nosis užtrenkia, ir grobuonimis ar vergvaldžiai išvadina, tačiau nepadėti tautiečiams jie negali.

Tarptautinėje parodoje „Studijos 2015“ moksleiviams kalbėjęs studijų užsienyje organizatorius „Fox” įkūrėjęs Vadimas Sazonikas patikino, studijuoti į Daniją jis pats prieš pusmetį išvyko tik dėl socialinių garantijų. Studentai ten gali gauti tokias pašalpas, apie kurias ir po 12 valandų kasdien dirbdamas Lietuvoje gali tik pasvajoti.

Gyvena Lietuvoje, o gauna danišką pašalpą

„Danai tiesiog dievina praktiką. Mokslas ten – koncentruotas, paskaitos vyksta tik po keturias valandas kasdien, tad tikrai studijas gali suderinti su darbu. Jei studentas dirba vos 10-14 valandų per savaitę, jis ne tik gauna algą (Danijoje už darbo valandą mokama 13 eurų), bet ir stipendiją – 579 eurų. Be to, kai baigi studijas, jei per du metus būni išdirbęs tam tikrą valandų skaičių, metus laiko gali visai nedirbti, ir daugiau nesimokyti – tau mokama 1,5 tūkst. eurų pašalpa, nemokamai gali mokytis danų kalbos. Mano draugo brolis viską susitvarkė taip, kad šiuo metu sėdi Lietuvoje, gauna šią danišką pašalpą ir nemato vargo. Aišku, jis kasdien turi prisijungti prie tam tikro tinklalapio, tačiau slepia savo ip, tad jo niekaip negali prigauti“, – kaip sugeba gyventi lietuviai, pasakojo V. Sazonika.

Pats jis mokosi jau pusmetį mokosi Copenhagen Business School ir bene kas mėnesį keičia darbus.

„Norėjau išbandyti, kas yra tikras studentiškas gyvenimas – ir indus ploviau, ir vairuotoju dirbau. Aišku, rasti darbą nėra paprasta. Danijoje viskas vyksta taip pat kaip Lietuvoje. Neturėsi pažinčių, neturėsi darbo. Iš pradžių du mėnesius siunčiau savo gyvenimo aprašymą praktiškai visiems, po to atsipalaidavau, pradėjau su visais bendrauti, švęsti ir darbai patys mane susirado. Žinoma, yra tokie vikarai. Jie padeda studentams įsidarbinti, tačiau jie gali tau paskambinti ir 5 ryto, ir viduryje paskaitų, ir iš karto turi važiuoti į vietą. Jei tris kartus atsisakai, tave išmeta“, – pasakojo jis.

Pirmas pusmetis – darbui, antras – mokslui

Anot V. Sazonikos, mitas, kad pragyventi Danijoje brangu – jei turi darbą, tavęs nebegąsdina nei nuomos, nei maisto kainos. Tiesa, valgyti kavinėse jis sau neleidžia, beveik visuomet maistą gaminasi namuose. Kadangi gyvena studentų bendrabutyje, jam brangiau kainuoja transporto išlaidos, sugaištama daugiau laiko norint nuvykti iš vieno tikslo į kitą, tačiau nuoma – labai pigi.

„Be to, Danijoje labai stiprios profsąjungos. Jei tavo darbdavys pradeda mėtyti pėdas, gali paskambinti profsąjungai, jie jam paskambina, kažką daniškai pašneka ir problema išspręsta. Jei nepavyksta susitarti draugiškai, jie darbdavį į teismą paduoda už tave, sumoka už advokatą“, – žavėjosi vaikinas.

„Aišku, dėl nuolatinės darbų kaitos nukentėjo mano mokslai. Nors iš pradžių buvome gąsdinami, kad mokytis reikia daug stipriai ir iš karto, paaiškėjo, kad niekas tavęs iš mokyklos nemes. Danai supranta, kad pirmas pusmetis yra skirtas adaptacijai, tad po pirmo pusmečio į tavo rezultatus net nežiūri, bet jei neišlaikysi metinio projekto, kuris organizuojamas birželį, bus blogai. Tad per pirmus pusę metų geriau susirasti darbą, būstą stabilizuoti pajamas, o tada pradėti mokytis“, – aiškino jis.

Merginos – kaip vaikinai, vaikinai – kaip merginos

Gyvendamas Danijoje jis tikina supratęs, kad tai ne tik labai tolerantiški ir draugiški, bet ir labai keisti žmonės. Moksleivių paklaustas, kuo keisti, jis atsakė paprastai:

„Merginos kaip vaikinai, vaikinai kaip merginos. Nesu labai uždaras, bet per tą laiką, kol gyvenu Danijoje, taip su jokiu danu ir nesusidraugavau. Tačiau iš pažiūros jie atrodo labai draugiški. Pavyzdžiui, kartą važiavau motociklu, bet baigėsi kuras. Pamačiau daną, kuris kieme pjovė žolę, paklausus jo, kur yra artimiausia kolonėlė, jis tiesiog nuėjo į garažą ir padavė man talpą su benzinu. Jei gatvėje pagauni žmonių žvilgsnį, jie nenusuka akių, o nusišypso, jei žvilgsnį laikai ilgiau, užkalbina. Visi važinėja dviračiais, morkas kartais per paskaitas griaužia“, – šyptelėjo jis.

V. Sazonikos teigimu, gyvenimą Danijoje galima apibrėžti vienu žodžiu „cozy“ (liet. Jaukus, patogus, malonus).

Nepripažįsta, kad turi problemų

„Tiesiog jauti, kaip gera ten gyventi. Valstybė tavimi rūpinasi. Neįtikėtina, kaip sustyguotas gyvenimas taip, kad puikiai dera ir kapitalizmas, ir socializmas. Tu gali nedirbti ir gauti visas garantijas, tačiau gali šiandien pat įkurti verslą. Dėl to ir žmonės Danijoje kitokie. Visi gerai uždirba, nesirūpina nei politinėmis, nei ekonominėmis problemomis. Jų pasiklausius atrodo, kad jei vyksta kažkokie neramumai, tai nors ir Danijoje, bet ne pas juos. Žmonės tarsi gyvena kitoje realybėje, paralelioje visatoje“, – žavėjosi vaikinas.

Jis moksleiviams taip pat patarė pagalvoti ir apie studijas Olandijoje ar Anglijoje

„Anglija yra unikali šalis. Ten – lanksti studijų sistema, gali įgyti pasaulinio lygio išsilavinimą. Be to, anglų kalba jiems gimtoji. Pavyzdžiui, Danijoje, jei moki danų kalbą, uždirbsi kone du kartus daugiau, o Anglijoje, mokėdamas anglų kalbą, iš karto gauti tokį atlyginimą, kaip ir kiti. Vidutinis atlyginimas yra 2000 eurų. Tačiau reikia būti atsargiems, nes geri universitetai ten dažniausiai yra ne tie, kurie rengia gerus specialistus, o tie, kurie skiria daug pinigų reklamai“, – įspėjo jis.

Į Lietuvą grįžta tik dėl meilės

Kitos moksleiviams studijas užsienyje organizuojančios įmonės „KALBA“ vadybininkas Vytautas Masiokas parodos metu taip pat skaitė pranešimą apie studijų Anglijoje, Olandijoje ir Danijoje aktualijas. Anot jo, tai populiariausios moksleivių kelionių iš Lietuvos kryptys.

Paklaustas, ar daug studentų po studijų užsienyje grįžta į Lietuvą, V. Masiokas patikino, kad jei išgirsta apie tokį atvejį, jaunuolio iš karto klausia, ar šis tik neįsimylėjo. Beveik visuomet šis faktas pasitvirtina.

„Aišku, būna ir tokių, kurie tiesiog pasiilgsta gimtų vietų, yra pasiryžę dirbti už 400-600 eurų atlyginimą per mėnesį. Nors nuskambės keistai, bet Lietuvoje tu vis tiek jautiesi šeimininku, net tas lietuviškas mentalitetas yra mielas, kad ir kokie geri žmonės būtų užsienyje, vis tiek tai yra nesava. Tad jei studentas per studijų metus netampa britu, olandu ar danu – tiesiog matome tuos pokyčius lietuvių veiduose ir mąstyme – jie grįžta namo“, – pastebi jis.

Pedagogai neįleidžia į mokyklas

V. Masiokas stebisi, kad nors daugelis jaunuolių nori studijuoti, nežino, kam jiems to reikia.

„Vieni sako, kad dėl mamos, kiti – šiaip sau ar dėl popieriaus. Žinoma, daugelis studijuoja tam, kad gautų darbą pagal specialybę. Tačiau ne paslaptis, kad teisės bakalauro absolventas Jus gali ir aptarnauti prekybos centre ar Palangos kavinėje“, – kodėl verta pagalvoti apie studijas užsienyje, sakė V. Masiokas.

Jis pripažino neretai iš Lietuvos mokyklose dirbančių pedagogų išgirstantis, kad šie nenori, kad jie atvyktų, verčiau lai mokiniai lieka gimtinėje.

„Būna, kad kaltina mus dėl to, kad esą vežame jaunuolius į užsienį. Bet ar tikrai geriau, jei jie liks Lietuvoje ir kokioje kolegijoje studijuos verslo vadybą? Ar Lietuva išmokė rinkodaros visą vakarų Europą, ar vakarų Europa mums atsiuntė žinią, kaip reikia užsiimti verslu? Lietuvoje verslą ir inovacijas gali dėstyti ir dažniausiai dėsto tas žmogus, kuris net neturi nieko bendro su verslu. Užsienyje to nėra. Kiekvienas dirbantis dėstytojas yra ne tik savo srities teoretikas, bet ir praktikas”, – sakė jis.

Paprašytas palyginti mokymosi sąlygas Anglijoje, Danijoje ir Olandijoje jis išskyrė tokius faktus:

Studijos Anglijoje

„Anglai labai mėgsta daug laiko skirti praktikai. Pavyzdžiui, jei studijuoji verslą, galiu patikinti, kad vos kam pasikeitus pasaulyje, to bus ir mokoma. Pavyzdžiui, Amerikai pradėjus teikti dujas, bus diskutuojama, kokią įtaką tai padarys Rusijai. Studentai jau iš karto turi padaryti kažkokią šios situacijos analizę tikrai nėra taip, kad reikia aklai kalti keliasdešimt skirtingų terminų, kuriuos išvardijęs paskaitose gausi 10 , bet daugiau niekur gyvenime to nepanaudosi.

Anglijoje yra labai daug paslaugų, labai rūpinamasi neformaliais žmonėmis – skirtingų stilių ar pakraipų, todėl ten jauni žmonės, kurie neretai yra labai jautrūs, užguiti Lietuvoje, jaučiasi saugiai, lygūs su visais. Be to, universitete Anglijoje studijuojama trejus metus, ketvirti metai yra skirti praktikai. Dažniausiai už ją studentai gauna 16 tūkst. svarų (13 951 eurų) į metus, kai Lietuvoje dažniausiai tu dar turi maldauti, kad tave priimtų praktikuotis“, – pasakojo jis.

Nors studijų prašymus į Anglijos ir Škotijos universitetus reikėjo siųsti iki sausio 15-os dienos, V. Masiokas patikino, kad tai padaryti dar nėra per vėlu. Tiesiog gali tekti ilgiau palaukti atsakymo dėl to, ar studijų paskola bus suteikta.

Studijos Olandijoje

„Vykstant į Olandiją svarbu žinoti, ko nori iš studijų. Pavyzdžiui, nesuprantu žmonių, kurie norėdami studijuoti turizmą išvyksta į Daniją, kuri yra bene brangiausia šalis Europoje, tad turistų ten – mažai. Savo ruožtu Olandijoje turistų, viešbučių, vykdomų ekskursijų yra labai daug. Olandijoje universitetai yra sujungti su viešbučiais, kavinėmis, barais bei daryklomis, tad studentai moksi tokia schema: 10 savaičių jie dirba, o 10 studijuoja. Per ketverius studijų metus jie išbando daugybės skirtingų profesijų darbus, tad pagal įgytą profesiją Olandijoje dirba 93 proc. jaunuolių.

Olandija labai populiari tarp lietuvių ir dėl mokslų kainų. Studijos per metus ten kainuoja 1963 eurų, bet jei tu dirbi ne mažiau kaip 14 valandų per savaitę iš valstybės gali išsiprašyti iki 750 eurų mėnesinę stipendiją-pašalpą. Dažniausiai studentai gauna 526 eurus per mėnesį. Taigi vien iš valstybinės pašalpos tu gali sumokėti už mokslus, gyvenamąją vietą ir tau dar lieka pinigų pramogoms, o kur dar atlyginimas“, – pabrėžė V. Masiokas.

Prašymus studijoms Olandijoje reikia siųsti iki gegužės 31-os dienos.

Studijos Danijoje

„Danams visai nerūpi tavo valstybinių egzaminų rezultatai. Jiems svarbūs tavo pažymiai ir tai, kiek valandų per savaitę mokeisi vieno ar kito dalyko. Danai taip pat yra labai dideli praktikai, tad dažniausiai paskaitos per dieną yra vos 3, bet jos trunka po 2-2,5 valandos. Įdomu tai, kad tai, kas per paskaitą užduodama namų darbams, paskaitų metu yra ir padaroma. Pasiruošti kažką namuose jie neleidžia. Čia pat padarai, čia pat ir pristatai“, – sakė jis.

Studijų prašymai į Daniją priimami nuo vasario 1 iki kovo 15-os dienos.

Šaltinis: www.delfi.lt
Publikuota: 2017 balandžio 19d. 08:00

Ar žinojote, kad mokytis vasarą yra labai naudinga, o tam tikrais atvejais net būtina? Vasaros metas vaikams ir paaugliams neįsivaizduojamas be smagių, žaismingų ir pramogų kupinų atostogų bei vasaros stovyklų. Tačiau vasaros metu atsiranda didelė tikimybė vaikams ir paaugliams užmiršti per mokslo metus įgytas žinias ir įgūdžius.

Dvidešimtame amžiuje buvo pradėti tyrimai, nustatantys, kokią įtaką mokiniams daro ilgos pertraukos mokymosi procesui. Nuo 1978 m. buvo atliktos 39 išsamios studijos, kurios parodė, kad per ilgalaikes vasaros pertraukas prarandami tiek tiksliųjų, tiek humanitarinių mokslų įgūdžiai, kuriuos atgauti reikia iki dviejų mėnesių.

Įdomi statistika, kas nutinka po vasaros atostogų su moksleivių žiniomis:

• per vasaros atostogas prarandamos matematikos žinios, įgytos per 2,6 mėn.;
• prarandamas apytiksliai 1 mėn. visų mokomųjų dalykų mokymo;
• skiriamos 6 savaitės naujuose mokslo metuose prisiminti per vasarą užmirštas žinias;
• prarandami skaitymo įgūdžiai, įgyti per 2 mėn.

„English Summer Super Camp“ – anglų kalba įdomiai ir smagiai!

Edukacinė bendrovė „KALBA“ siūlo ir vasaros metu nepamiršti papildomo mokymosi vaikams ir paaugliams. Nebūtina nuobodžiai sėdėti prie rašomųjų stalų, šviečiant šiltai vasaros saulei. Galima sugalvoti įvairių būdų, kaip praleisti vasarą ne tik smagiai, bet ir naudingai, nepamirštant per mokslo metus įgytų žinių.

Tokią galimybę siūlo keturioliktus metus iš eilės bendrovės „KALBA“ organizuojama tarptautinė anglų kalbos stovykla „English Summer Super Camp“. Tai smagi dviejų savaičių trukmės anglų kalbos stovykla, skirta 10–17 metų moksleiviams, norintiems per vasarą ne tik nepamiršti, bet ir dar geriau išmokti anglų kalbą svečiuojantis gražiausiame Lietuvos kurorte.

Ši vasaros stovykla ypatinga tuo, jog joje derinamas smagus ir kūrybingas laisvalaikis su bendraamžiais, pažintinės ekskursijos bei įvairių gabumų lavinimas: anglų kalbos pamokos, sporto ir meno būreliai.

Stovykloje moksleiviai turi galimybę bendrauti anglų kalba tiek pamokų, tiek laisvalaikio metu, nes stovykla yra tarptautinė, į ją suvažiuoja vaikų iš kaimyninių šalių. Tai leidžia stovykloje sukurti smagią tarptautinę atmosferą.

Anglų kalbos mokymo stovykloje pagrindas – komunikacinė anglų kalba. Pamokų metu vystomos aktualios jaunimui temos, didelis dėmesys skiriamas interaktyviems mokymo metodams. Anglų kalbos pamokose integruoti socialinių įgūdžių lavinimo pagrindai ugdo vaikų ir paauglių bendradarbiavimo ir komandiškumo įgūdžius, vaikai skatinami plėsti pasaulėžiūrą ir toleranciją pažįstant kitas kultūras. Stengiamasi, kad jaunuoliai išmoktų savikontrolės bei mokėtų atpažinti juos motyvuojančius įvairioms veikloms veiksnius. Toks mokymasis suteikia pasitikėjimo savimi ir leidžia ugdyti gerąsias šiuolaikinio visuomenės nario savybes.

Po anglų kalbos pamokų moksleiviai džiaugsiasi aktyviais laisvalaikio užsiėmimais, kurių metu lavina įvairius gabumus, tai: sporto, šokių būreliai, meno ir medijų meno akademijos, projektinė ir kūrybinė veikla. Vakarais moksleiviai dalyvauja linksmose vakaro šventėse.

Šaltinis: www.delfi.lt
Publikuota: 2016 vasario 5d. 16:00

Studijos užsienyje vis dar išlieka daugelio jaunų lietuvių svajonė. Ką daryti, kad ji išsipildytų?

Atsakymus į šį ir kitus su studijomis užsienyje susijusius klausimus parodoje „Studijos 2016“ pateikė įmonių, padedančių išvykti mokytis kitur, atstovai.

Jie perspėjo, kad norintys studijuoti užsienyje turėtų suskubti. Yra universitetų, kaip, pavyzdžiui, visi esantys Danijoje, kurie potencialių studentų paraiškų laukia tik iki kovo 1-os dienos.

Įvardijo populiariausias studijų kryptis Abiturientus studijų užsienyje klausimais konsultuojančios bendrovės „KALBA“ atstovai prasitarė, kad lietuvius labiausiai domina studijos trijose šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Danijoje ir Olandijoje.

„Ten studijuoti išvyksta didžioji dauguma studentų, nes sąlygos šiose šalyse – pačios patraukliausios”, – sakė minėtos įmonės atstovė Jurgita Mačiulė.

Savo ruožtu Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė pridūrė, kad lietuviai vis labiau domisi ir studijomis JAV.

Ką turi padaryti, jei nori studijuoti Anglijoje?

Pasak „Kalba.lt” atstovo Romano Šarpanovo, Didžiojoje Britanijoje klasikinio bakalauro studijos trunka trejus metus. Taip pat yra galimybė studijuoti 4 metus – į šių studijų trukmę integruota ir praktika.

„Pasirinkę antrąjį variantą Jūs studijuojate dvejus metus, visi treti metai yra skirti apmokamai praktikai, o ketvirtieji – baigiamojo darbo rašymui. Didelis šių studijų privalumas, kad po ketverių metų Jūs turite ir diplomą, ir darbinės patirties”, – patikslino J. Mačiulė.

Savo ruožtu magistro studijos Anglijoje trunka vienerius metus.

„Tam, kad įstotum į Anglijos universitetus, pradžiai užtenka pateikti 11 klasės arba 12 klasės pirmo pusmečio pažymių išrašo, motyvacinį laišką ir mokytojo rekomendaciją. Rekomenduotina, kad Brandos atestato vidurkis būtų ne mažiau 7. Kalbant apie anglų kalbos žinias, paprastai reikalaujama išlaikyti IELTS egzaminą, tačiau stojant į tam tikrus universitetus užtenka iš brandos egzamino surinkti 75 proc. ar net tiesiog turėti 8 metinį pažymį iš anglų kalbos dalyko mokykloje”, – sakė R. Šarpanovas.

Norintys studijuoti Anglijoje dokumentus turi pateikti iki birželio 30 dienos.

Papasakojo apie kainas

Studijos Anglijoje kainuoja maždaug 9 tūkst. svarų (12 tūkst. eurų) per metus.

„Nėra sunku gauti paskolą studijoms. Ji – ne komercinė, valstybės finansuojama, suteikiama trisdešimčiai metų. Tai yra ta paskola, po kurios gyvenimas tikrai nesibaigia. Mokėti ją reikia pradėti tik tuomet, kai baigi studijas ir susirandi darbą, kuriame uždirbi ne mažiau nei 1750 svarų (2320 eurų) per mėnesį. Uždirbant daugiau, paskola mokoma nuo viršyto skirtumo 9 proc.

Kas atsitinka, jei žmonės nusprendžia grįžti į Lietuvą? Principas – visiškai toks pat, tačiau uždirbti Lietuvoje tam, kad iš tavęs būtų paprašyta atiduoti paskolą, turi bent 1862 eurų. Kalbame apie sumą ant popieriaus”– sakė J. Mačiulė.

Savo ruožtu magistro Anglijoje studijos kainuoja nuo 6 iki 14 tūkst. svarų per metus. Magistrantams taip pat yra galimybė gauti iki 10 tūkst. svarų paskolą studijoms. Ji suteikiama, jei magistro studijos asmeniui – pirmosios, jam nėra daugiau nei 60 metų.

Atiduoti šią paskolą reikia pradėti tuomet, kai atlyginimas yra didesnis 21 tūkst. svarų (28 tūkst. eurų) per metus. Tuomet pradedama atskaičiuoti po 6 proc. tam, kad paskolą grąžintum.

Į Daniją vyksta praktinių žinių

„Kalba.lt” atstovų duomenimis, Daniją lietuviai dažnai renkasi dėl to, kad šioje šalyje daug dėmesio skiriama praktiniam mokymui.

„Universitetai bendradarbiauja su įvairiomis kompanijomis, įmonėmis, paskaitas ateina dėstyti praktikai. Tai reiškia, kad žinios gaunamos iš žmonių, kurie toje srityje dirba 10-15 metų.

Be to, studijuoti galima anglų kalba, o studentai iš svetur danų kalbos mokomi nemokamai”, – sakė R. Šarpanovas.

Studijos Danijoje ES šalių piliečiams nekainuoja. Bakalauro studijos trunka 3-4 metus, magistro studijos 1-2 metus. Stojimai į Danijos universitetus vyksta nuo vasario 1 iki kovo 15 dienos.

Prašymus dėl studijų Olandijoje teikti galima visus metus

Dėl suteikiamų praktinių žinių lietuviai noriai vyksta ir į Olandiją. Šioje šalyje yra dviejų tipų universitetai. Taikomieji, kuriuose studijuojama ketverius, ir akademiniai, kuriuose studijos trunka trejus metus.

„Nesvarbu, kokią bakalauro studijų programą pasirinksite, ji kainuos 1984 eurus per metus. Jei norite studijuoti magistrą, mokslų kaina prasideda nuo 1984 eurų.

Taip pat galima gauti ir paskolą studijoms. Tie, kurie į ją pretenduoja, turi dokumentus pateikti likus 3 mėn. iki studijų pradžios. Ją grąžinti reikia per 15 metų, mėnesinė įmoka – iki 60 eurų”, – pasakojo R. Šarpanovas.

Stojimai į Olandijos universitetus vyksta visus metus.

Kam moka stipendijas?

Ir Anglijoje, ir Danijoje, ir Olandijoje studentai gali pretenduoti ir į stipendijas.

Kaip sakė R. Šarpanovas, Anglijoje jos dažniausiai teikiamos sportininkams, besitreniruojantiems universiteto komandose, ir gerai besimokantiems.

Taip pat galima pretenduoti ir į vienkartines pašalpas, kurios mokamos, jei tėvų pajamos per metus nėra didesnės nei 22 tūkst. svarų. Tuomet studentams mokamos išmokos, kurių dydis yra nuo 500 iki 2000 svarų per metus.

Savo ruožtu Danijoje ir Olandijoje pašalpos mokamos tiems, kurie studijų metu dirba. Danijoje dirbantys nuo 10 iki 12 valandų per savaitę gauna iki 400 eurų per mėnesį į rankas. Olandijoje išdirbę 56 valandas per mėnesį gauna iki 250 eurų per mėnesį dydžio pašalpą.

Kiek pinigų reikia?

Anot „Kalba.lt” atstovų, dirbti ir mokytis studijuojant Anglijoje, Olandijoje ar Danijoje nėra sunku, nes studentai universitetuose turi praleisti viso labo tik 18-20 valandų per savaitę.

Jie taip pat pateikė duomenis, kiek lėšų reikia turėti, norint išgyventi kiekvienoje iš trijų minimų šalių.

Šaltinis: www.delfi.lt
Publikuota: 2016 birželio 14d. 19:46

Didžiajai Britanijai svarstant galimybę išstoti iš ES savo ateitį su Anglija siejantys jaunuoliai neslepia nerimo. Praverti duris į vieną populiariausių lietuvių emigrantų mekų greitai gali tapti kur kas sunkiau.

Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje duomenimis, šioje šalyje gali gyventi apie 180 tūkst. lietuvių. Kasmet vasaros pabaigoje – rudens pradžioje itin padaugėja vos 18-os sulaukusių emigrantų. Anglija jau kelis metus iš eilės išlieka pačia populiariausia studijų kryptimi.

Tačiau šiuo metu jaučiamas nerimas, pastebi lietuviams išvykti studijuoti į užsienį padedantys specialistai. Nenuostabu, nes Didžioji Britanija jau paskelbė net referendumo datą, kurio metu bus balsuojama dėl išstojimo iš ES. Kaip rodo apklausos, pasisakančių už tai ir prieš tai skaičius – apylygis.

Kas bus, jei išstos?

Šiuo metu ES galioja laisvo darbo jėgos judėjimo taisyklė, tad šalyse narėse galima nevaržomai studijuoti, dirbti ir gauti išmokas.

Kas nutiktų, jei Didžioji Britanija išstotų iš ES, nesiliaujama diskutuoti. Premjeras D. Cameronas yra sakęs, kad britams tarus „ne“ Europos Sąjungai, veikiausiai būtų sudaroma laisvosios prekybos sutartis, kuri leistų laisvą darbo jėgos judėjimą.

Greičiausiai, būtų siekiama panašaus statuso kaip Norvegija ar Šveicarija. Norvegija priklauso Europos ekonominei bendrijai, o Šveicarija turi pasirašiusi daugybę įvairių dvišalių sutarčių, kurios nustato santykius skirtingose srityse.

Nors tai iš dalies ramina ketinančius planuoti vykti dirbti į Angliją, situacija su studentais čia kiek kitokia. Vienos pagrindinių priežasčių, kodėl jaunuoliai taip veržė mokytis ten, ne itin aukšta reikalavimų kartelė ir paskola studijomis su itin patogiomis grąžinimo sąlygomis.

Viliojo žema kartelė ir patrauklios išmokos

Tam, kad įstotum į Anglijos universitetus, dažnai užtenka pateikti tik 11 arba 12 klasės pirmo pusmečio pažymių išrašus, motyvacinį laišką ir rekomendacijas. Atsižvelgiama į pažymius (geriau, kad brandos atestato vidurkis nebūtų mažesnis kaip 7) ir anglų kalbos žinias – vienur užtenka turėti 8 metinį pažymį iš anglų kalbos dalyko mokykloje, kitur prašoma iš egzamino surinkti bent 75 proc., dar kitur – išlaikyti IELTS egzaminą.

Studijos Anglijoje kainuoja maždaug 9 tūkst. svarų (12 tūkst. eurų) per metus, tačiau bent jau iki šiol nebūdavo sunku gauti paskolą mokslams. Ji būdavo ne komercinė, valstybės finansuojama, suteikiama trisdešimčiai metų.

Labai patogu tai, kad grąžinti ją reikėdavo tik jei baigęs studijas susirandi darbą Anglijoje, kuriame uždirbi ne mažiau nei 1750 svarų (2320 eurų) per mėnesį. Jei baigę mokslus, tačiau turintys paskolą lietuviai grįždavo į Lietuvą, atiduoti paskolą jų buvo prašoma tik pradėjus uždirbti ne mažiau kaip 1862 eurų „ant popieriaus“. Uždirbant daugiau, paskola mokoma nuo viršyto skirtumo 9 proc.

Paskolų fondas senka: negrąžina 30 proc.

Anot Studijų užsienyje informacijos centro vadovės Žanetos Savickienės, būtent dėl šių paskolų pastaruoju metu ir kyla vis daugiau diskusijų.

„Kone kasmet Didžiojoje Britanijoje kyla noras diskutuoti, ar teikti ES piliečiams tokias pačias beprocentes paskolas mokesčiui už studijas, nes šie pinigai, kurie išleidžiami, tas fondas, praktiškai neatsinaujina. Žmonės neuždirba tiek pinigų, kad paskolas pradėtų grąžinti“, – dėmesį atkreipė Ž. Savickienė.

Anot edukacinės bendrovės „Kalba.Lt” vadovo Ryčio Jurkėno, vertinant visų šalių mastu, šių paskolų negrąžina apie 30 proc. studentų. Dar maždaug 20 proc. jas grąžina tik iš dalies.

Susitaikę ir su praradimais dėl lietuvių

„Esu kalbėjęs su paskolų fondo atstovais. Niekur to parašyto nerasite, bet jie yra pakankamai susitaikę su šiais skaičiais. Be to, jaučia ir Valstybės pasitikėjimą, kuris yra ekonomiškai pagrįstas. Tie 50 proc., kurie pinigus grąžina, ir ta dalis protų, kuriuos jie tokiu būdu pritraukia, sukuria vertę, kuri makroekonomikos lygmenyje smarkiai atsiperka“, – aiškino R. Jurkėnas.

Jis užsiminė, kad, pavyzdžiui, Škotijoje studentų studijos finansuojamos kitaip, tad tik Anglijos Vyriausybės atsakomybė buvo nuspręsti taikyti būtent tokią sistemą.

„Fondo atstovai yra susitaikę ir su tuo, kad didžioji dalis lietuvių artimiausius 10 metų negaus didesnio kaip 13 tūkst. eurų per metus atlyginimo „į rankas“, vertinant situaciją mūsų šalyje. Nėra taip, kad jiems tai buvo netikėta, nežinoma. Tačiau tai nemažina tavo skolinimosi reitingo ir neapriboja galimybių“, – pastebėjo edukacinės bendrovės atstovas.

Kol kas paskolas grąžina tik vienetai

Paklaustas, gal žino, kiek procentų paskolų negrąžino būtent lietuviai, R. Jurkėnas aiškino, kad tokios statistikos kol kas nėra.

Įstoję studijuoti 2005-aisiais metais iki 2008-ųjų galėjo mokytis visiškai nemokamai. Paskolos atsirado 2009 m., tačiau suma, kurią jie skolinosi, buvo 3000 svarų. Ji padidėjo tik prieš porą metų.

„Tad tų lietuvių, kurie gautų atlyginimus, nuo kurių pradedama grąžinti paskolą, greičiausiai, tik vienetai“, – aiškino R. Jurkėnas.

Pasiima paskolą ir dingsta

Nepaisant to, jis tikino negirdėjęs jokių nerimo ženklų iš D. Britanijos ar kalbų, kad galbūt tam tikrų šalių piliečiams paskolos nebus mokomos dėl periodiško jų nemokumo.

„Kalbant apie Anglijos universitetus, jų atstovai labai patenkinti lietuvių studentais. Daugiau kritikos sulaukia kitų šalių, vėliau į ES įstojusių, piliečiai. Pavyzdžiui, rumunai. Jie kelia daug daugiau klausimų nei mes. Tarkime, yra žmonių, kurie pasiima paskolą, tačiau nepasirodo paskaitose“, – pasakojo R. Jurkėnas.

Apie taip besielgiančius lietuvius per 15 metų jis tikino girdėjęs gal tik porą kartų

Nepriklausantiems ES – jokių paskolų

Kad Anglijos požiūris į ES jaudina ir studijuojančius, ir planuojančius tai daryti Didžiojoje Britanijoje, sutiko ir „Kastu International“ Plėtros vadovas Arturas Jefimovas.

„Taisyklės numato, kad tik ES piliečiai gali gauti studijų paskolą Didžiojoje Britanijoje“, – pagrindinę nerimo priežastį įvardijo jis.

Tad, pavyzdžiui, norvegai, šveicarai už studijas Anglijoje iš karto turi sumokėti visą kainą. Tiesa, jiems numatomos kelios kitos lengvatos taikomos, jei tarkim, gyvenai Anglijoje kelis metus ar tavo tėvai nėra itin pasiturintys.

Išlaikyti lengvatas suinteresuoti ir universitetai

Vis dėlto A. Jefimovas tikino manantis, kad net ir iš stojus iš ES piliečiams, priklausantiems šiai sąjungai, turėtų būti numatomos palankesnės studijų sąlygos nei gyvenantiems minėtose šalyse.

„Manau, net Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, studentams iš užsienio bus sudarytos kažkokios palankios sąlygos. Pakankamai didelę dalį Anglijos universitetų studentų sudaro ES piliečiai. Jei jie nebegalės pasiimti paskolų studijoms, tai labai kirs universitetams“, – svarstė jis.

A. Jefimovo teigimu, jų atstovai tuo tikrai nebus patenkinti ir kalbėsis su Vyriausybe.

Dėl paskolų nesijaudina: negali nusipjauti sau kojų

Su tuo sutiko ir R. Jurkėnas. Tiesa, jis spėjo, kad sunkumų studentams greičiausiai galėtų kilti dėl darbo santykių reglamentavimo.

„Kiek kalbame su Anglijos universitetų atstovais, manoma, kad finansavimas studijoms tikrai liks, nes jie negali nusipjauti sau kojų. Ir dabar studijas finansuoja Anglijos valstybė, ne ES. Tas tikrai liks.

Tačiau kaip darbo santykiai pasikeis, niekas negali pasakyti, kol Anglija neišstojo iš ES. Manoma, kad ir jie studentams liks palankūs, nes tai yra sistemos dalis. Studentai čia atvyksta, nes gali rasti darbą ir save išlaikyti“, – optimistiškai į situaciją žiūrėjo edukacinės bendrovės „Kalba.Lt” vadovas.

D. Cameronas ir ES: ką sutarė?

DELFI primena, kad referendumas dėl britų išstojimo iš Europos Sąjungos arba pasilikimo šiaip ar taip birželio 23 d. įvyks, nepaisant premjero Davido Camerono ir kitų Europos Sąjungos šalių narių lyderių pasiekto išskirtinio Jungtinės Karalystės statuso.

• Išmokų ribojimas mažai uždirbantiems imigrantams (in-work benefits), kai Didžioji Britanija susiduria su išskirtinai dideliais imigracijos mastais: išmokų ribojimas iš viso galės būti taikomas 7 metų laikotarpiu, bet konkrečiam asmeniui – ne ilgiau nei 4 metus.
• Pašalpos vaikams, gyvenantiems savo kilmės šalyse, bus pritaikytos prie tos šalies pragyvenimo lygio. Bus taikoma naujiems imigrantams, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – visiems. „Migration Watch“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje iš viso buvo 1772 išmokas gaunantys vaikai. Daugiausia tokių išmokų prašo lenkai.
• Didžiajai Britanijai niekada nebus taikomas Europos Sąjungos sutarties reikalavimas siekti gilesnės integracijos.
• Jungtinė Karalystė įgyja galimybę apsaugoti Londono Sitį ir Jungtinėje Karalystėje registruotas įmones, kad jos nepatirtų diskriminacijos būdamos už euro zonos ribų. Londonas taip pat neprivalės prisidėti prie paramos euro zonai ir Jungtinei Karalystei bus atlyginta, jei Europos Sąjungos fondai bus panaudoti euro stiprinimui. Susitarimas apima ir tai, kad Londonas įgyja teisę iškelti klausimą apie euro zonos priimamų sprendimų įtaką Didžiajai Britanijai.

Iki birželio mėnesio referendumo Didžiojoje Britanijoje vyks agitacija „už“ ir „prieš“, tačiau jau dabar aišku, kad populiarusis Londono meras Borisas Johnsonas agituos už pasitraukimą. Tokios pat pozicijos laikysis ir šeši D. Camerono kabineto ministrai.

Dėl menkstančio moksleivių skaičiaus konkuruojantys Lietuvos universitetai turi rimtų varžovų užsienyje. Vienas Jungtinės Karalystės universitetas būsimus studentus iš Lietuvos nemokamai skraidina susipažinti su universitetu.

„Nežinau, ar tai galima pavadinti viliojimu – tai viena karjeros programos dalių norint tinkamai pasirinkti specialybę. Tam yra numatyta viena priemonė – vadinamas pasimatavimas. Idealiu atveju turėtum pasižiūrėti, kaip atrodo ši institucija, kokios patalpos, kokie dėstytojai ir kitus dalykus. Lietuvoje tai dar nėra populiaru – moksleiviai ateina į parodą, o ne nuvažiuoja į kitoje gatvės pusėje esantį universitetą, nepatampo dėstytojo už rankovės, nepakalba su studentais“, – pasakoja edukacijos bendrovių „KALBA“ ir „egoPerfectus“ vadovas Rytis Jurkėnas.

Vienas Jungtinės Karalystės universitetas 15 potencialių studentų grupę iš Lietuvos nemokamai nuskraidins susipažinti su aukštąja mokykla. Susipažinti su universitetu važiuoja ne tik abiturientai, bet ir vienuoliktokai.

„Lietuva nėra išimtis – universitetai tai numatę savo programose“, – sako R. Jurkėnas, aiškinantis, kad tokių atvejų buvę ir ankstesniais metais.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad bendrai paėmus Lietuvoje studentų mažėja, tačiau besidominčių studijomis užsienyje tik daugėja.

„Mes, būdami edukacinės rinkos lyderiai ir konsultuodami labai daug žmonių, šįmet matome daugiau jaunų žmonių, važiuojančių studijuoti į užsienį. Tačiau padidėjimas nėra didelis – apie 10 proc. (…) Ar iš to galima daryti išvadą, kad ir visoje Lietuvoje išvažiuoja daugiau – taip teigti truputėlį avantiūristiška“, – kalbėjo pašnekovas.

J. Petrauskienė: tai nėra toks masinis reiškinys

Pasakyti, kiek jaunų žmonių renkasi studijas užsienyje, sudėtinga: tokia statistika nevedama.

„Vis dėlto didžioji dauguma lietuviškų mokyklų absolventų renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studijos užsienyje tikrai nėra masinis reiškinys, netgi pasižiūrėjus, kur stoja šimtukininkai, labai didelė dalis puikiai išlaikiusių abitūros egzaminus absolventų lieka studijuoti Lietuvoje. Tai nėra toks masinis reiškinys kaip gali atrodyti“, – mano Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė Jurgita Petrauskienė.

Pasak J. Petrauskienės, studijos užsienyje nereiškia savaime geresnių studijų. Net ir puikiame universitete yra studijų sričių bei programų, kurios yra universiteto stiprioji pusė. Taip pat yra silpnesnių studijų programų.

MOSTA atliktos apklausos rodo, kad, skirtingai nuo vyraujančios nuomonės, net 87 proc. moksleivių baigiamųjų mokslo metų gale yra apsisprendę studijuoti Lietuvoje, o ne užsienyje.

„Pagrindiniai moksleivių bei bakalaurantų motyvai rinktis studijas Lietuvoje yra panašūs – studijuoti lietuvių kalba yra lengviau, norima dirbti ir gyventi tik Lietuvoje, nedrąsu vykti į kitą šalį. Beveik penktadaliui moksleivių svarbu, kad studijos Lietuvoje reikalauja mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms, daugiau nei penktadalis moksleivių renkasi studijas todėl, kad gali studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Aukštesnių pakopų studentų – magistrantai ir doktorantai – studijas Lietuvoje lemia ir turimi įsipareigojimai šeimoje, darbe“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Minėtas tendencijas patvirtina ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas stebėsena. Abiturientų, kurie tais pačiais metais baigia mokyklas ir įstoja į aukštąsias mokyklas, dalis nesikeičia nuo 2012 m. – sudaro apie 63 proc. Pastebima, kad didėja įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas dalis (apie 83 proc. 2010 m., daugiau nei 86 proc. 2015 m.).

Taip pat stebėsenos duomenys paneigia ir nuomonę, kad iš Lietuvos išvyksta dauguma šimtukininkų. 2015 m. per brandos egzaminų sesiją iš viso 1684 abiturientai gavo bent vieną 100 balų įvertinimą. Bendrajame priėmime dalyvavo 1404 „šimtukininkai“. Dauguma (92 proc.) „šimtukininkų“ gavo valstybės finansavimą studijoms.

Stebi sugrįžtančius

R. Jurkėno nuomone, daugiausia sprendimą rinktis studijas užsienyje lemia nusiskundimai dėl vietinės švietimo sistemos. Dalis jaunų žmonių Lietuvą renkasi dėl to, kad čia reikės mažiau mokytis. Pašnekovas pastebi, kad dalis jaunų žmonių stoja ir į užsienį, ir į Lietuvą, tačiau gavę norime vietą Lietuvoje, čia ir pasilieka.

„Tačiau mes matome ryškų grįžtančių studentų padidėjimą. Matėme, kaip jie išvažiavo, dabar jie grįžta, mūsų klausia patarimų, grįžta čia dirbti, štai ir mūsų įmonė kai kuriose pozicijose privalumu laiko tai, kad mokslai būtų baigti užsienyje. Jokiu būdu to nevadinčiau emigracija, mano manymu, per 60 proc. jų sugrįžta. Gal mes per daug dramatizuojame“, – apie sprendimą rinktis studijas užsienyje kalba R. Jurkėnas.

Jo nuomone, bėda kitur: štai Singapūras turi 4 universitetus ir 6 milijonus gyventojų, visi Singapūro universitetai patenka į geriausiųjų šimtuką. Tuo metu Lietuvoje – 3 milijonai gyventojų ir kelios dešimtys aukštųjų mokyklų.

Populiariausiomis lietuvių kryptimis išlieka Jungtinė Karalystė ir Olandija, į Daniją srautai pastebimai sumenko.

P. Baltokas: Lietuvoje užsieniečiai užkaišioja finansines skyles

„Studentai važiuoja ten, kur nemokamas aukštasis mokslas arba patraukli paskolų sistema. Studentai drąsiai renkasi Švediją, Daniją, Jungtinę Karalystę“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Pasak P. Baltoko, jei neįstoji į nemokamą vietą Lietuvoje, geriau imti gerokai didesnę paskolą Jungtinėje Karalystėje, kurios grąžinimas lankstus, numatyta įvairiausių lengvatų.

P. Baltoko nuomone, Vakarų universitetai nusitaikę į viso pasaulio studentus. Tuo metu Lietuvoje mažiausiai orientuojamasi į studentus iš Vakarų Europos, pagrindinė mūsų rinka – Azija, Rytų Azija ir kai kurios trečiosios šalys.

„Jei pažiūrėsime, kiek už tas pačias studijas moka lietuvis studentas ir kiek užsienietis, kaina dažnai būna dviguba. Kitaip tariant, stengiamasi užsieniečiais studentais užkaišioti finansines skyles“, – aiškina P. Baltokas.

Pasak jo, kai kurias aukštąsias mokyklas tai saugo nuo užsidarymo. P. Baltokas prisimena atvejį, kai viena jau uždaryta kolegija į Lietuvą atsivežė 20-30 studentų – jie čia atvilioti Klaipėdos uosto, Kauno ir Trakų pilių vaizdais. Atvykę į Rietavą studentai nežinojo, ką čia daryti.

„Kartais tai tampa lietuvišku bizniu ir tikrai nedaro nei garbės, nei teigiamos reklamos“, – sakė Studentų sąjungos vadovas.

Šaltinis: www.DELFI.lt, 2016 m. balandžio 18 d.

Natalija Zverko; RU DELFI, www.delfi.lt 2012 m. balandžio 26 d.

Lietuvos darbo rinkoje tebėra pastovi specialistų, mokančių rusų kalbą, paklausa, rašo ru.DELFI.lt. Taip teigia specialistai ir rodo žmonių antplūdis į rusų kalbos kursus. Kalbų mokyklos „KALBA“ direktoriaus Ryčio Jurkėno teigimu, net ir lietuviškose mokyklose besimokiusiems rusų kalbos abiturientams vėliau tenka gilinti kalbos žinias kursuose.

Kaip rašė DELFI, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Šeškauskaitė neseniai vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad nepaisant to, jog rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, renkasi 80 proc. lietuviškų mokyklų mokinių, tai nėra jos būtinumo patvirtinimas, tiesiog mokyklose dažnai trūksta kitų kalbų mokytojų.

R.Jurkėnas: rusų kalbos paklausa didėjo, didėja ir didės

Specialistai teigia, jog rusų kalbos žinių reikia tiek daugianacionaliniame Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Kalbų mokyklos „KALBA“ direktorius Rytis Jurkėnas pabrėžė – rusų kalbos kursų paklausa pastebima ir mononacionaliniame Kaune. R. Jurkėno nuomone, Lietuvoje išaugo jauna karta, kuri net mokydamasi rusų kalbos mokykloje, jos nemoka.

„Dirbame rinkoje jau 20 metų, tad galime daryti šiokias tokias išvadas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dešimto dešimtmečio viduryje žmonių dėmesys akivaizdžiai nukrypo į anglų kalbą, todėl dabartiniai 26–28 m. jauni žmonės gerai moka anglų kalbą, tačiau nemoka rusų kalbos. Tie, kam daugiau, nei 30 m., moka rusų kalbą, tačiau ši karta sulig kiekvienas metais sensta. Galima teigti, jog darbo rinkoje aktyviausi rusų kalbos nemokantys gyventojai“, – sakė R. Jurkėnas.

Jis konstatavo, kad jaunimo, kuris mokykloje mokosi rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, žinios nepakankamos. Priežastis – nepakankamas mokymo lygis ir mažas mokymuisi skiriamų valandų skaičius.

„Pastebėjome, kad mokyklose anglų kalbos mokosi apie 50 proc., bet tik 10 proc. iš jų vėliau sugeba, pavyzdžiui, tęsti mokslus užsienyje. Na o kalbant apie rusų kalbą, lietuviškos mokyklos, deja, nesuteikia rusų kalbos žinių. Egzistuoja dvejopas spaudimas: iš vienos pusės – tėvai, kurie, suprasdami geopolitinę Lietuvos padėtį, nori, kad jų vaikai kalbėtų šią kalba, iš kitos pusės spaudžia rinka, kurioje irgi reikalingos rusų kalbos žinios“, – teigė R. Jurkėnas. Jis pabrėžė, kad rusų kalbos mokosi tiek vaikai, kuriuos į kursus užrašo tėvai, tiek jauni specialistai.

„Per metus pas mus mokosi apie 9 000 žmonių. Žinoma, vertinant procentais, rusų kalba dar neužima svarios dalies, tačiau tendencija akivaizdi – rusų kalbos paklausa didėjo, didėja ir didės“, – apibendrino R. Jurkėnas.

Darbui su Lietuvos ir Rusijos klientais

Kad rusų kalba paklausi darbo rinkoje, taip pat ir nedideliuose miestuose, galima padaryti išvadą, panagrinėjus skelbimus su darbdavių keliamais reikalavimais galimiems kandidatams.

Interneto svetainėje „Cv.lt“ patalpintas skelbimas, kad vienas bankas Mažeikiuose ieško klientų aptarnavimo specialisto, kuris be atitinkamo finansinio ar ekonominio išsilavinimo ir patirties draudimo srityje turėtų mokėti ir anglų bei rusų kalbas. Kita – elektros tinklų diegimo įmonė ieško inžinierių dirbti Kaune, Joniškyje, Pakruojyje, Raseiniuose, Kelmėje, Šakiuose. Vienas iš reikalavimų kandidatams – mokėti rusų kalbą.

Kaip DELFI sakė įmonės „CV Bankas“ projektų vadovas Tomas Toleikis, pastaruoju metu daug darbdavių nurodo, jog vienas iš reikalavimų kandidatams – mokėti rusų kalbą.

„Tai ypač pasakytina apie darbus, kuriuose reikia bendrauti su klientais. Reikalaujama, kad rusų kalbą mokėtų vadybininkai, pardavėjai ir kitų profesijų atstovai. Be to, (rusų) kalbos reikia specialistams, kurie dirba su rytais – Rusija ir kitomis šalimis, kuriose kalbama rusiškai“, – sakė T. Toleikis.

Jo teigimu, sunku pasakyti, kiek procentų sudaro tokie skelbimai, tačiau pastarųjų metų tendencija pastovi – jų gana daug.

„Šiaip rasti rusų kalbą mokantį specialistą nėra sunku, Lietuvoje šią kalbą dar moka ir gana neblogai. Tiesa, reikia pripažinti, kad jaunimas jau kur kas geriau moka anglų kalbą. Kur kas sunkiau rasti specialistą, mokantį estų ar skandinavų kalbas“, – konstatavo T. Toleikis.

Straipsnio šaltinis: www.delfi.lt

Apie moksleivių mainus populiariausiose ir egzotiškiausiose pasaulio šalyse trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nemokamas konferencijas rengia „KALBA“ ekspertai. Balandžio 12 dieną Klaipėdos viešbutyje „Amberton“, balandžio 13 dieną Vilniaus „Verslo uoste“ ir balandžio 14 dieną Kauno „Verslo centre 32“. „KALBA“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas mokslų užsienyje ekspertas susirinkusiems moksleiviams bei jų tėvams pristatys mainų programas šešiuose pasaulio žemynuose.

Mokiniams, norintiems pažinti kitokios švietimo sistemos ypatybes „KALBA“ siūlo vieno trimestro, semestro ar pilnų mokslo metų mokymosi programas privačioje ar valstybinėje mokykloje.

„Mainų programa – ne ekskursija, kuomet per autobuso langą matai tik spindinčius pastatus bei dailiai žaliuojančius parkus. Gyvendami vidurinių mokyklų bendrabučiuose arba šeimose jaunuoliai tampa savarankiškesni bei pažįsta svečios šalies kultūrą, vertybes“ – įsitikinęs R. Jurkėnas.

Mainų programos tikslas – suteikti galimybę įvairių kultūrų žmonėms susiburti drauge ir susipažinti su skirtingomis pasaulėžiūromis bei gyvenimo būdais. Taip pat, tai puiki galimybė ugdyti tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius, išmokti naują kalbą arba pagerinti jau išmoktas žinias.

Rytis Jurkėnas, visoje Lietuvoje konsultuojantis dėl mokslo užsienyje moksleivius ir jų tėvus teigia, jog dalyvavę mainų programose vaikai pasikeičia – jie pradeda vertinti mokslą, pinigus, subręsta ir tampa atsakingesni.

Informacijos šaltinis: www.bernandinai.lt

2013 m. spalio 10 d.

Profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas pataria vaikams iki 8 klasės išbandyti kuo daugiau užklasinių veiklų, kad jie atrastų savo stipriąsias sritis, o vėliau tas sritis gilinti. Daug ko paragavę iki 13-14 m. paaugliai, anot R. Jurkėno, supranta, kur jie yra gabūs ir gali tas sritis tobulinti vyresniame amžiuje. Bėda, pasak R. Jurkėno, atsitinka, kai vaikas nieko nelankė ir dėl to nežino, kas jam įdomu.

„Kartais taip nutinka, kad mes gauname tų vadinamųjų „sasyskinių vaikų“. Jis guli kaip dešrelė namuose prie kompo, jam pasakyti vis tiek nieko negali. Na, gali, bet jis gali trenkti durimis ir išeiti iš namų, ir tada pats eisi ieškoti, atsiprašysi, kad grįžtų“, – juokėsi R. Jurkėnas.

Kad taip neatsitiktų, specialistas pataria tėvams skatinti vaikus, ieškoti, kas jiems įdomu, ir ugdyti tuos gebėjimus. Kita vertus, R. Jurkėnas įspėja, kad tėvai neturėtų perspausti – siųsti vaikų į ilgametes muzikos ar sporto mokyklas, jei atžala nerodo tam išskirtinio polinkio.

„Ar blogai yra muzikinis išsilavinimas? Puiku. Bet ar tikrai reikia užsidėti pliusiuką 7-8 metų, jeigu tas žmogus ne tam yra skirtas? Nes yra gerai groti, kaip ir bet koks išsilavinimas yra gėris. Bet pagalvokim, ar tikrai reikia visus kiaušinius sudėti į vieną pintinę?..“ – retoriškai klausė R. Jurkėnas.

Tėvų įtaką vaikų karjerai, anot konsultanto, yra milžiniška. Kai kurie iš jų, apgailestauja R. Jurkėnas, bando savo neįgyvendintas svajones išpildyti vaikuose.

„Bėda yra ta, kad tėvai labai dažnai bando savo marškinėlius užvilkti tam jaunam žmogui. (…) Kai jie sėdi visi kartu tu tuos dalykus matai – aš visą gyvenimą svajojau būti daktaru. Man nepavyko. Na jau mano vaikas, tai tikrai bus“, – patirtimi dalinosi R. Jurkėnas.

Dar viena problema, kurią įvardija pašnekovas, kad tėvai dažnai liepia jaunuoliams stoti bet kur, kad tik jis gautų diplomą. Taip tokie žmonės, pasak konsultanto, įstoja į vadybą, kuriai neturi jokio išskirtinio intereso.

„Patikėkite, rasti gerą vadybininką, yra didžiulis iššūkis, nes jų nėra. O pagamina jų 600 per metus Lietuvoje. Jau antrame kurse susiranda darbą tas, kuriam tinka vadyba. Klausimas, ką kiti 90 proc. ten veikia“ , – Žinių radijui kalbėjo R. Jurkėnas.

Karjeros konsultantas sako, kad sėkmingiausi darbuotojai yra dviejų tipų: tie, kurių darbas yra ir hobis, ir tie, kurie daro tai, kas jiems labai gerai sekasi ir šalia to turi hobį.

„Nes nėra sėkmingų žmonių, kuriems „žiauriai“ nepatinka jų darbas, kurie nekenčia to, ką daro ar jam nesiseka“, – sakė R. Jurkėnas.

Konsultanto patarimas abiturientams – susirašyti savo 20 geriausių savybių, o tada skaityti kursų aprašymus – tik tada jaunuolis supras, ar jam ta specialybė tinka.

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt 

2013 lapkričio 25 d.

Edukacijos bendrovė „KALBA“ rytoj Klaipėdoje, o poryt Vilniuje organizuoja parodą „Išsilavinimas ir karjera 2013“, kurioje bus kalbama apie studijas užsienyje.

Pasak Ryčio Jurkėno, „Kalbos“ valdybos pirmininko, šiemet didesnis dėmesys skiriamas karjeros klausimams, jaunimui bus dalijami patarimai, kaip teisingai pasirinkti specialybę.

Parodos dalyviai turės galimybę pabendrauti su užsienio universitetų atstovais iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Šveicarijos ir Ispanijos. Svečiai kartu su „KALBA“ specialistais konsultuos besidominčius bakalauro ir magistro studijų užsienyje galimybėmis, suteiks informacijos apie gyvenimą bei karjeros sąlygas studijų metu ir patars, kaip pasirinkti tinkamą aukštąją mokyklą.

„Kai kurių universitetų atstovai į mūsų organizuojamą parodą atvyksta ir su lietuvių studentais, studijuojančiais tame universitete. Tad dalyvių laukia unikali galimybė išgirsti apie asmeninę studentų patirtį bei gauti atsakymus į juos dominančius klausimus apie studijų kokybę, gyvenimą bei darbą tame mieste“ – pažymėjo Aleksandras Feldmanas, parodos „Išsilavinimas ir karjera 2013“ koordinatorius.

Paroda „Išsilavinimas ir karjera 2013“ organizuojama 10 kartą. Pernai renginius abiejuose miestuose aplankė 5.000 žmonių, šiemet tikimasi didesnio susidomėjimo.

Plačiau: www.vz.lt

Norintiems studijuoti užsienyje, apie tai jau reiktų pasirūpinti dabar, nes stojimas į užsienio aukštąsias mokyklas bei dokumentų pateikimas vyksta gerokai anksčiau nei į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Šiomis dienomis „KALBA“ organizuoja tarptautinę studijų užsienyje parodą-seminarą „Išsilavinimas ir karjera 2013“. Paroda Klaipėdoje vyksta šiandien, t.y. lapkričio 26 dieną („Amberton Hotel Klaipėda“, esančiame Naujojo Sodo g. 1), o lapkričio 27 dieną vyks Vilniuje („Radisson Blu Hotel Lietuva“, Konstitucijos pr. 20).

Kaip teigė organizatoriai, parodoje būsimieji studentai ras svarbiausius atsakymus apie studijas užsienyje, galės dalyvauti praktiniuose seminaruose bei išsamiau susipažinti ką siūlo dešimtys užsienio universitetų, koledžų ir mokyklų bei pabendrauti su jų atstovais.

Parodos lankytojai turės galimybę pabendrauti su užsienio universitetų atstovais iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Šveicarijos ir Ispanijos, kurių šiais metais bus ypač daug. Parodos dalyvių sąrašą rasite čia:

Organizatorių teigimu, tokia paroda Klaipėdoje surengta pirmą kartą, kurios metu sulaukta itin didelio moksleivių susidomėjimo. Anksčiau parodos būdavo organizuojamos tik Vilniuje, tad vakarinėje šalies dalyje gyvenantys moksleiviai likdavo „nuskriausti“, nes jiems atvažiuoti iki sostinės gana didelis atstumas.

„Šis sumanymas tikrai pasiteisino, gal būt kitais metais rengsime parodas visuose trijuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jaunimo susidomėjimas studijomis užsienyje kasmet didėja“, – parodos Klaipėdoje metu sakė organizatoriai.

„KALBA“ jau 20 metų konsultuoja abiturientus studijų užsienyje klausimais, padeda pasiruošti brandos egzaminams bei tarptautiniams IELTS ir TOEFL egzaminams, kurie pripažįstami daugelio užsienio šalių universitetuose, taip pat ir JAV.

Erika VAITKŪNIENĖ 2013 lapkričio 26 d.

Informacijos šaltinis: www.kurstoti.lt

Ne vienas pasakų herojus savo laimę atrado iškeliavęs už jūrų marių, perlipęs per septynis kalnus ir perbridęs devynias upes. Kažkodėl tikima, jog už tų kalnų, jūrų marių ir upių laukia naujas gražesnis gyvenimas. Ar… viso labo tik jo iliuzija?

Prisimenu knygą, kurios vienas iš veikėjų trisdešimtmetis leidėjas iš Sidnėjaus dėl darbo persikraustė į Niujorką, o ten nepasisekus iškeliavo į Londoną. „Oho, – pagalvojau sau, – štai kur gyvenimas.“ Pavydą keliantis laisvės, pasitikėjimo ir žinojimo, kad esi reikalingas bet kurioje šalyje, jausmas.

Nors toks gyvenimo scenarijus vis dar stebina, tačiau jis jau įmanomas ir mums. Pasaulis mažėja, o galimybių daugėja. Su „KALBA“ vadovu Ryčiu Jurkėnu šnekuosi apie tai, nuo ko prasideda dažna karjera, – apie mokslą.

Ranka pasiekiami lobiai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė galimybės pabaigus mokyklą išvažiuoti studijuoti į užsienį. Tiesą sakant, tos galimybės tokios patrauklios (pavyzdžiui, studijos Danijoje – visiškai nemokamos, Anglijoje bakalauro studijoms suteikiama paskola, kurią grąžinti reikės per 25 metus, kai tavo alga pasieks 5000 Lt į rankas), kad vis daugiau jaunų žmonių renkasi aukštosios mokyklos suolą ne savo gimtojoje šalyje. Didžiojoje Britanijoje besimokančių lietuvių šiais mokslo metais buvo 24 proc. daugiau nei pernai.

R. Jurkėnas, cituodamas „KALBA“ partnerius anglus, teigia, kad sprendimas studijuoti užsienyje yra vienas iš tų, kurie keičia gyvenimą. Paklaustas, dėl ko vis dėlto verta mokytis užsienyje, nedvejodamas nurodo pagrindinį motyvą: „Visų pirma, dėl mokslo kokybės. Didžiausias skirtumas – konkurencija. Pavyzdžiui, Anglijos aukštosios mokyklos yra suskirstytos pagal reitingus. Matuojami netgi tokie rodikliai, kaip absolvento alga. Tarp kitų rodiklių yra studento pasitenkinimas mokomąja programa, dėstytojais.“

Anot pašnekovo, studijų kokybę rodo ir tokie faktai, jog Anglijoje už nusirašinėjimą studentas išmetamas iš universiteto, o rašto darbai tikrinami specialia sistema, kad juose nebūtų plagiato. Tokie dalykai rodo požiūrį į aukštąjį mokslą, kuris, R. Jurkėno nuomone, labai skiriasi nuo lietuviškojo. „Žinoma, yra specialybių, kurias reikėtų mokytis Lietuvoje. Tai: lietuvių kalba, istorija, teisė (ją reikėtų studijuoti toje šalyje, kurioje ketini dirbti), galbūt matematika, fizika. Tačiau tokias specialybes, kurios pilnavertiškai konkuruotų su užsienio universitetų programomis, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.“

Moki žodį – žinai kelią

Ir be didelių tyrimų aišku, jog gyvenimą keičiantiems sprendimams ryžtasi ne kiekvienas. Reikia, kad kas nors „įspirtų į užpakalį“, atimtų patogią vietą darbe ar už mamos stalo arba įkvėptų svajonėms. Patvirtinęs, jog studijuoti užsienyje renkasi drąsesni ir linkę rizikuoti žmonės, R. Jurkėnas priduria, kad ryžtantis šiam žingsniui būtina kuo anksčiau įvertinti ir savo anglų kalbos žinias. „KALBA“ duomenimis, tik 5 proc. norinčiųjų išvažiuoti mokytis tos žinios yra pakankamos. Visiems kitiems reikia mokytis.

„KALBA“ pirmoji veikla – kalbų mokykla. Ilgametę kalbų mokymo patirtį turintis įmonės vadovas teigia, jog lietuviams, be gimtosios, būtina mokėti dar bent dvi užsienio kalbas – viena iš jų turėtų būti europinė, o kita – rytietiška. Pavyzdžiui, jeigu norėtumėte dirbti Londono finansų centre, turėtumėte mokėti mandarinų kalbą, tačiau bendram išsilavinimui pakaktų mokėti rusiškai. Daugelis vyresnių lietuvių šneka rusiškai, bet beveik nekalba angliškai ar vokiškai, o daugelis jaunų žmonių, neblogai kalbėdami angliškai, nebesupranta rusiškai.

R. Jurkėnas kritiškai vertina kalbų mokymą vidurinėje mokykloje: „Beveik niekas iš pabaigusiųjų mokyklą nemoka antrosios užsienio kalbos tokiu lygiu, kad galėtų studijuoti užsienyje, o ir pirmosios užsienio kalbos žinios dažniausiai nėra pakankamos.“

Neįkainojama patirtis

Pastudijavus užsienyje įgyjama ne tik mokslo žinių, bet ir milžiniškos gyvenimo patirties. Mano pašnekovas teigia, kad pagrindinis dalykas, kurio išmoksta išvykusieji studijuoti į užsienį, yra savarankiškumas – jauni žmonės gyvena toli nuo namų, tėvų globos. Be to, pats mokymasis vyksta gana savarankiškai – paskaitoms skiriama 18–20 akademinių valandų, o visa kita – savarankiškas darbas.

Lengva pastebėti ir kitą pagyvenusiųjų užsienyje bruožą – laisvumą. Iš vienos pusės, jis atsiranda dėl to, kad sutinkama labai daug ir įvairių tautybių, kultūrų žmonių, o iš kitos pusės – susiduriama su senas tradicijas turinčia kultūra. „Tiek Anglija, tiek Danija yra šalys, turinčios senas demokratijos tradicijas. Čia žmonės nebijo išsakyti savo nuomonės ir gerbia kitokį požiūrį“, – tvirtina Rytis Jurkėnas.

Beje, pašnekovo nuomone, užsienio mokyklų absolventai turi ir gerokai brandesnį požiūrį į darbą: „Sutinku nemažai Lietuvoje baigusių mokslus jaunų žmonių. Jie turi labai išreikštas ambicijas – žino, kiek norėtų uždirbti ir ką pageidautų gauti, tačiau nelabai įsivaizduoja, kaip reikės dirbti. O užsienyje baigusieji mokslus, ypač dar turintys tenykštės darbo patirties, suvokia, kas yra darbas, atsakomybė.“

Kultūrinis šokas

Žodžių junginys „gyvenimo patirtis“ nebūtinai reiškia teigiamus įspūdžius. Žmogus, patekęs į kitą kultūrą, gali patirti kultūrinį šoką. Mokslininkai nurodo keletą svarbių jo priežasčių: įtampa, kylanti besistengiant psichologiškai adaptuotis; netekties (draugų, statuso, profesijos ir nuosavybės) jausmas; jausmas, kad esi atmetamas kitos kultūros ir jos atstovų; nepilnavertiškumo jausmas, nesugebant suvaldyti naujosios aplinkos. Kuo didesnis skirtumas tarp kultūrų, tuo stipresnį kultūrinį šoką patiria žmogus. Kultūrų skirtumai matuojami atsižvelgiant į tokius faktorius, kaip klimatas, drabužiai, kalba, maistas, religija, išsilavinimas ir kt.

Kiekvienos kultūros socialinę aplinką sudaro žodiniai ir nežodiniai simboliai, bendravimo būdas, pagal kuriuos mes orientuojamės kasdienybėje. Dvasinio pasaulio darna priklauso nuo šių signalų, kurių daugelio nė neįsisąmoniname. Patekus į kitą kultūrą ir pamačius, kad ši lengvo orientavimosi pasaulyje sistema nebeveikia, patiriamas sukrėtimas. Paprastai tariant, žmogus, patekęs į kitą kultūrą, pamato, jog viskas, ką jis žinojo apie pasaulį, neturi prasmės, jog kiti gali puikiausiai apsieiti ir be tokių žinių, kad reikia pervertinti visą savo patirtį.

Kur augs mūsų vaikai?

„KALBA“ vadovas atsako į mano neužduotą klausimą: „Taip, jie grįžta.“ R. Jurkėno teigimu, nors išvažiuojančiųjų mokytis į užsienį kol kas yra daugiau nei grįžusiųjų, pusiausvyra turėtų atsistatyti. R. Jurkėno nuomone, grįžta ir tie žmonės, kurie uždirbdavo užsienyje gerokai daugiau. Pagrindinė priežastis? Socialinė aplinka. Tėvai. Draugai. Atsiradus vaikams, atlyginimo skirtumas ten ir čia nebe toks didelis (vaikų darželiai, auklės kainuoja brangiau), o socialinę aplinką savo vaikui gimtojoje šalyje gali sukurti geresnę. Tiesa, po keleto užsienyje praleistų metų lietuviams prireikia adaptuotis… Lietuvoje.

Namai namučiai…

Emigracijos iš Lietuvos banga – didžiulė. Ar skatinimas mokytis ne Lietuvos universitetuose, kasmet išsiunčiant per 600 jaunų gabių žmonių, nėra „protų nutekinimas?“ R. Jurkėnas primena, kad tarp Nepriklausomybės akto signatarų 1918-aisiais nebuvo nė vieno baigusio aukštuosius mokslus Lietuvoje. Tačiau jie visi iškilūs žmonės, dirbę savo šalies labui.

Viename užsienyje gyvenančio lietuvio tinklaraštyje radau tokį įrašą: „O ką, jei mes į visa tai (emigraciją iš Lietuvos) žiūrime per daug rimtai?“ Didžiosios Britanijos spauda skelbia apie vis didėjantį britų emigrantų skaičių. O mano draugė prancūzė, ištekėjusi už škoto ir gyvenanti Londone, svarsto apie emigraciją į Kanadą. Pasaulis mažėja. Kažin, ar ilgai dar gyvuos tokios sąvokos, kaip „kultūrinis šokas“?

Kita vertus, tikiu, kad kiekvienas žmogus matomais ir nematomais saitais yra susijęs su savo žeme. Juk ir pasakos herojus iš už jūrų marių, kalnų ir upių visada grįždavo namo, parnešęs lobį, įgavęs žinių, pasikeitęs. Tiesa, čia jo laukdavo. Ar mūsų valstybei reikia jos piliečių? Išsilavinusių, protingų, savarankiškų, turinčių savo nuomonę? Jei taip, jie sugrįš.

Aldona Steponavičiūtė

Šaltinis: „Aš ir psichologija“.

Reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas atneš pokyčių tiek būsimiems abiturientams, tiek jų tėvams. Ypač finansinių. Kasmet vis daugiau studentų, dėdami viltis į geresnės kokybės studijas ir tikėdamiesi šviesesnės ateities, išvyksta mokytis į kitas šalis.

Eurostato duomenimis, 2006 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia lietuvių studijavo Vokietijoje (30 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26 proc.), Latvijoje (9 proc.), Lenkijoje (8 proc.), Danijoje (6 proc.), Švedijoje (5 proc.). Studentų lietuvių Europos aukštosiose mokyklose kasmet daugėja, per dvejus metus jų skaičius išaugo 1,7 tūkst. Vadinasi, 2008-aisiais metais Europos aukštosiose mokyklose studijavo beveik 8 tūkst. Lietuvos jaunimo. Ar reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas sulaikys, o gal tik dar labiau paskatins jaunuosius protus bėgti už Tėvynės ribų?

Tikslių kainų dar nėra. Kol kas Lietuvoje Aukštojo mokslo ir studijų kainą apibrėžiančio įstatymo nėra. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia tik preliminarius skaičius. Padidinus įmokas už studijas ir panaikinus dalinai valstybės finansuojamas mokslo vietas, studentai turės dvi galimybes: arba pateks tarp tų laimingųjų, kurių studijų kainą visiškai kompensuos valstybė, arba bus priversti mokėti milžiniškas sumas patys. Gerai tiems, kurie sugebės. O kaip elgsis gabūs, bet nemokamos vietos negavę jaunuoliai? Universitetuose bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams bus nuo 4 031 Lt (1075 svarų) (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (5027 svarų) (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos). Kolegijose profesinio bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams svyruos nuo 3 361 Lt (896 svarų) (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt (4134 svarų) (muzikos studijos). Koleginės studijos pigesnės ~20%.

Abiturientų ateitis miglota. Dabartiniai dvyliktokai su nerimu stebi Mokslo ir studijų įstatymo reformą: Kauno gimnazijoje besimokantis Martynas Masaitis tikina, kad dauguma jo laidos abiturientų studijuos Škotijoje ir Didžiojoje Britanijoje. „Imti paskolą ir mokėti už studijas naudingiau ten, kur gauni kokybę, plačiakultūrį požiūrį ir didesnes ateities perspektyvas“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Abiturientė Edita Steiblytė iš Utenos Šapokos gimnazijos priduria: „Kiek teko girdėti, studijos užsienyje yra tikrai geresnės kokybės, jas pripažįsta užsienio firmos, nes didesnis dėmesys telkiamas į praktiką, bendradarbiavimą, o ne sausos informacijos kišimą į galvą, kurią lengvai galima rasti „google“ ar žodyne.“ E. Steiblytė piktinasi ir dėl nuo 2009 m. naujai įsigalėsiančių studijų kainų: „Užsienyje mokslas arba nemokamas, arba gaunamos realios paskolos, kurių galima arba negrąžinti, arba grąžinti, kai pradedi dirbti ir uždirbti“. Lietuvoje paimtas paskolas studijoms bus privaloma pradėti grąžinti praėjus vos metams po studijų baigimo.

XXI a. Hamletai. Šiandienos abiturientai tarsi XXI a. hamletai mėgina pasirinkti vieną iš dviejų: „Būti ar nebūti Lietuvoje“. Kodėl Lietuvos jaunimas vis dažniau nori varstyti užsienio aukštųjų mokyklų duris? Kas lemia abiturientų apsisprendimą? Apie tai kalbamės su „Kalba.lt” valdybos pirmininku Ryčiu Jurkėnu.

„Kalba.lt” valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. „KALBA“ – didžiausia kalbų mokykla Lietuvoje, padedanti abiturientams išvykti mokytis ar studijuoti į prestižines užsienio vidurines ir aukštąsias mokyklas. Anot R. Jurkėno, 2008 m. dėl studijų užsienyje kreipėsi daugiau nei 2 tūkst. studentų. Tačiau, jei skaičiuotume visus, dalyvavusius „KALBA“ organizuotoje parodoje „Education & Career 2008” (dalyvavo daugiau nei 40 užsienio universitetų ir koledžų) gautume solidų maždaug 5 tūkst. abiturientų būrį, kurie aktyviai domisi studijomis užsienyje. Mūsų duomenimis, 70-90 proc. besikreipiančiųjų ir išvyksta studijuoti.

– Kas skatina jaunimą išvykti studijuoti svetur: studijų kokybė, kaina ar atsiveriančios perspektyvos pasilikti ten dirbti?

– Visų pirma jaunimą išvykti svetur skatina žinių troškimas ir atsivėrusios naujos galimybės, Lietuvai prisijungus prie ES. Vis daugiau jaunimo moka užsienio kalbą tokiu lygiu, kad gali studijuoti užsienyje. Šiais metais, pradėjus diegti mokamo mokslo Lietuvoje sistemą, „KALBA“ pajuto dar didesnį besikreipiančiųjų srautą. Pastebėta, kad per keletą 2009-ųjų mėnesių besikreipiančiųjų padaugėjo 20 proc. Lemiamas veiksnys yra studijų kaina bei kokybė. Aukštosios Didžiosios Britanijos mokyklos veikia konkurencijos sąlygomis jau ilgą laiką ir tai skatina jas tobulėti bei aktyviai prisitaikyti prie naujų iššūkių. Lietuvoje studentai vis labiau skundžiasi sustabarėjusia mokymo sistema, atitrūkimu nuo realaus gyvenimo ir šių dienų poreikių. Nepaskutinį vaidmenį atlieka ir pinigai – Didžiojoje Britanijoje aukštųjų mokyklų finansavimas lenkia mūsiškį dešimtimis ir net šimtais kartų, o tai, žinoma, negali neatsiliepti ir mokymo kokybei. Finansai taip pat labai svarbu studentams bei jų tėvams. Mokslas Didžiojoje Britanijoje kainuoja apie 3200 svarų (12000 litų) per metus, tačiau mūsų studentai nuvykę gauna paskolas ir de facto jiems jas reikės grąžinti tik tuomet, kai jie pradės uždirbti pakankamai. Paskolą jie turės grąžinti per 25-erius metus – apie tokias sąlygas Lietuvoje kol kas galime tik pasvajoti. Įdomumo dėlei R. Jurkėnas pateikia palyginimą: mūsų paskaičiavimais, studentui iš Klaipėdos išvažiuoti mokytis į Vilnių ar į Didžiąją Britaniją yra tos pačios sąnaudos: nors pragyvenimas ten nėra pigus, daug geresnės galimybės dirbti sudaro sąlygas padengti savo pragyvenimo išlaidas. Taip dalis studentų sugeba visiškai nepriklausyti nuo tėvų jau nuo pat pirmų metų. Renkantis studijas galimybės likti užsienyje nėra labai plačiai svarstomos ir retai būna pagrindiniu motyvu. Vis tik daugiausia lemia finansai ir studijų kokybė.

– Kokiais balais reikia baigti vidurinę mokyklą, kad būtų galima įstoti į užsienio universitetą?

– Mokyklos baigimo pažymiai turi didelę reikšmę stojant į Didžiosios Britanijos universitetus. „KALBA“ ilgą laiką bendradarbiaudama su Didžiosios Britanijos universitetais pasiekė, kad dalis universitetų jau nebereikalauja tarptautinio anglų kalbos IELTS sertifikato, o pripažįsta mūsų brandos atestato anglų kalbos pažymius. Tai ypač svarbu ir labai skiriasi nuo Lietuvos, kai stojant į tam tikras specialybes Didžiojoje Britanijoje yra daugiau kreipiamas dėmesys į konkrečius kiekvieno abituriento gebėjimus, jo motyvaciją ir darbus, o ne tik į bendrą vidurkį. Kartais žmogus turi ypatingų gebėjimų menui, bet jis imamas vertinti pagal tai, kokie jo matematikos ir fizikos pažymiai.

– Ar užsienio aukštųjų mokyklų diplomas palengvina darbo paieškas Lietuvoje?

– Didžiosios Britanijos diplomas vienareikšmiškai palengvina darbo paieškas Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau studentų, baigusių studijas Didžiojoje Britanijoje, papildo darbo rinką Lietuvoje ir darbdaviai jau suskubo įvertinti, kad pabaigusiųjų ten ir čia skiriasi ne tik motyvacija ir požiūris į darbą. Jų praktinė patirtis, įgyta studijų metu, smarkiai lenkia baigusiųjų Lietuvoje. Pavyzdžiui, daugumoje Didžiosios Britanijos universitetų galima pasiimti metų „gamybinę pertrauką“, kurios metu dirbama konkrečioje įmonėje pagal savo būsimą specialybę. Vėliau, pabaigę mokslus, studentai jau turi pagrindinius įgūdžius ir žinias, kas labai palengvina jų įėjimą į darbo rinką.

– Lyginant su Lietuvos situacija, kiek už studijas reikia mokėti Didžiosios Britanijos universitetuose?

– Lietuvoje studijų kainos vis dar tvirtinamos, tačiau, kaip minėjau, pasiėmus paskolą ir turint galimybę dirbti iki 20-ies valandų per savaitę tikrai finansinė našta Didžiojoje Britanijoje gali būti mažesnė nei klaipėdiečiui studijuojant Vilniuje. Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją, ko gero, gauti darbą šiuo metu būtų beveik neįmanoma.

Bristolio universitete Tarptautinius santykius studijuojanti Lina Jutkutė džiaugiasi savo pasirinkimu. Vilniaus universitete baigusi filosofijos bakalaurą, mergina, gavusi draugo rekomendacijas, magistro studijas pasirinko viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų. Studijų kaina – 5 tūkst. svarų (18750 litų). Kadangi Lina pasirinko vienų metų magistro studijų programą, kaip ji sakė, darbui laiko nelieka. Bet magistro studijos gali trukti dvejus metus, vadinasi, suma dalijasi iš dviejų ir atsiranda papildomo laiko darbui, o tai jau gerina tavo finansinę padėtį.

„Nė akimirkos neteko gailėtis dėl savo apsisprendimo. Buvau įmesta į tautų katilą ir puikiai jame plaukioju“, – džiūgavo pašnekovė. Lina dabartinę Lietuvos situaciją dažnai aptaria su ten bestudijuojančiais lietuviais. Visi vienbalsiai sutinka, kad, keldami studentams mokslo kokybės kartelę, didindami mokesčius už studijas, valdžia pati pastūmėja jaunus žmones dairytis alternatyvų svečiose šalyse: „Mokesčiai už mokslą beveik prilygsta kainas užsienyje, todėl dauguma studentų nebemato reikalo pasilikti Lietuvoje“.

Pašnekovė lygina Bristolio universitete ir Lietuvoje dėstomų paskaitų įvairovę. „Lietuvoje bestudijuojantys mano draugai skundžiasi ir dėstymo kokybe, ir paskaitų metodika. Laikas keisti seno sukirpimo dėstytojus ir apskritai mąstymą“, – ryžtingai mintį užbaigia Lina. Mergina pamini porą esminių skirtumų tarp Lietuvos ir savo universiteto dėstytojų: „Dabartiniai mano dėstytojai yra draugai, čia studentai kreipiasi į juos vardu ir bendrauja kaip su lygiais. Aš buvau pripratus kitaip: dėstytojai tai – autoritetas, ir kreipimasis vardu į savo darbo vadovą sunkiai įsivaizduojamas. Buvo!“ – šypteli mergina.

„Kitas dalykas – savo nuomonė. Nesakau, kad Lietuvoj to nereikalaudavo, tačiau labai dažnai kad ir ką studentas sakytų, būdavo sukritikuotas. Ir tai varžė. O čia kad ir ką sakytum, galvotum ar vertintum, niekas nepasakys, kad tai yra nesąmonės. Todėl šiuo atveju tu esi laisvas kalbėti“, – studijų privalumus vardijo pašnekovė. Dėl ateities Lina kalbėjo užtikrintai: „Kol kas ateities nesieju su Lietuva. Darbo ieškosiu jei ne Didžiojoje Britanijoje, tai kurioje kitoje šalyje.“

Rosita Rudvalytė 2009 balandžio 2 d.

Šaltinis: Balsas.lt.

Gabiausi studentai švietimo ir mokslo reformos nelaukia ir žinių semtis išvažiuoja į užsienį. Manoma, kad Didžiosios Britanijos universitetuose studijuoja 3-4 tūkst. studentų iš Lietuvos. Viena didžiausių Lietuvoje kalbų mokyklų „KALBA“ praėjusiais metais suteikė konsultacijas apie studijas užsienyje daugiau nei 2 tūkst. moksleivių, per penkis šių metų mėnesius informacijos jau teiravosi 20 proc. moksleivių daugiau, nei pernai, rašo „Respublika“.

Anglijoje – pigiausia. „Kiek asmenų iš tų, kuriems suteikėme informaciją apie studijas Europos universitetuose, pasirašė su jai sutartis, nežinome. Sprendžiant iš oficialios statistikos, Lietuva studijuojančiųjų užsienyje, o ypač Anglijoje, skaičiumi gerokai lenkia mūsų kaimynes Latviją ir Estiją“, – „Respublikai“ sakė „KALBA“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas.

Anot jo, moksleivių susidomėjimą studijomis užsienyje lėmė didelis mokestis už mokslą Lietuvoje, brangus pragyvenimas, silpna aukštųjų mokyklų mokymo bazė, akademinių žinių atotrūkis nuo praktikos. Vieno mėnesio studijos Lietuvos metropolijose iš kitur atvažiavusiems studentams atsieina 1000-1500 litų. Didžiąją išlaidų dalį suryja būsto nuoma, transporto išlaidos, knygos. Anot R. Jurkėno, Anglijoje studentams pragyvenimas yra pigesnis, be to, jiems suteikiamos studijų paskolos, kurias galima pradėti grąžinti, kai pajamos pasiekia 16 tūkst. svarų (59 tūkst. litų) per metus arba beveik 5 tūkst. litų per mėnesį.

Paskola suteikiama 25 metams. Dauguma Anglijoje studijuojančių jaunuolių dirba ir visiškai save išlaiko. „KALBA“ geriausius ryšius palaiko su Anglijos universitetais, taip pat yra sudariusios sutartis su keliais Danijos bei Italijos universitetais. Į šias šalis dėl mažiau palankių sąlygų studijuoti išvažiuoja mažiau jaunimo. Danijoje mokslas yra nemokamas, bet kur kas brangiau nei Anglijoje kainuoja pragyvenimas. Olandijoje vienerių metų studijos kainuoja maždaug 1600 eurų (5520 litų), studijos kai kuriose Vokietijos mokyklose yra mokamos, kitose – nemokamos.

Mokslo vertę didina praktika. Pasak R. Jurkėno, baigusiems mūsų šalies mokyklas aštuonetu, sunkumų užsienio aukštosiose mokyklose beveik nekyla. Daugiau pastangų tenka įdėti norintiems patekti į prestižinius universitetus, tokius, kaip Kembridžas, Oksfordas. Norint studijuoti šiose mokyklose, rekomenduojama paskutiniuosius vienerius ar dvejus mokytis Anglijos bendrojo lavinimo mokyklose. „Galime padėti susisiekti ir su universitetais Amerikoje, Kanadoje, Australijoje. Bet mokslas ten yra brangus, ne bet kas gali sau leisti tokią prabangą“, – teigė pašnekovas.

„KALBA“ duomenimis, populiariausios specialybės Didžiojoje Britanijoje yra teisė, dizainas, psichologija, vadyba, informacinės technologijos, verslo studijos, anglų kalba ir kombinuotos studijos. Tarp studijuojančiųjų iš Lietuvos populiariausios yra kombinuotos studijų programos, verslo vadyba, yra net norinčių Anglijoje įgyti policininko profesiją.

„Aš visai nenoriu pasakyti, kad studijos mūsų aukštosiose mokyklose yra žemo lygio. Kai kurių dalykų užsienyje net negalėtume studijuoti. Užsienyje neišmoksi Lietuvos teisės, istorijos, lietuvių kalbos ir kitų disciplinų. Tačiau yra vienas didelis skirtumas – užsienyje mokslai nėra tiek daug atitrūkę nuo praktikos. Bakalaurai po dvejų metų studijų atlika praktiką. Ne vienas atlikdamas praktiką pakviečiamas dar po metų studijų sugrįžti į jau nuolatinį darbą. Mūsų studentai skundžiasi, kad baigusių bakalauro studijas jų niekas nenori priimti, nes jie turi žinių, bet nežino, kaip jas pritaikyti“.

Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas: „Informacija apie užsienio šalyse studijuojančius žmones iš tiesų nekaupiama, kažkodėl šis faktas yra slepiamas. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sukurti studentų registrą, jo veikla turėtų prasidėti 2010-aisiais. Tada turėsime neblogą statistiką, ji bus susijusi su krepšelių paskirstymu, kreditais. Kol kas informaciją apie studijuojančius renka tik kai kurių valstybių ambasados. Reikia pripažinti, kad anksčiau besimokančiųjų užsienyje būdavo dešimtys, o dabar – šimtai. Studijuoti į užsienį veja ne tik ekonominės priežastys, bet ir prestižas. Požiūris, kad įgijusių išsimokslinimą užsienyje vertė kita, yra ir bus. Iš tiesų užsienio dukterinės firmos, be abejonės, pirma priims užsienyje mokslus baigusį specialistą. Ne tiek dėl žinių, bet dėl to, kad jis geriau išmano tos šalies kultūrinę terpę. Be abejo, tikimybė, kad jie baigę studijas sugrįš, tikimybė labai menka. Vis dėlto aš situacijos nedramatizuočiau. Ir mūsų universitetų parengti žmonės geriau prigyja kitose valstybėse. Išties daugelis valstybių studentams teikia paramą, to negalime pasiūlyti mes. Jiems reikia pasirūpinti tik pragyvenimu. Išgirdus, kiek reikės mokėti už mokslą, pas mus ne vienam praeina noras studijuoti. Todėl ir norisi, kad kuo greičiau būtų paviešinti pirmieji reformos žingsniai, norminės studijų kainos. Numatomos studijų kreditavimo lengvatos atsižvelgiant į studijų kokybę. Nereikia būti idealistais ir tikėtis, kad visi besimokantys ieško studijų kokybės, nemažai studentų ieško tik lengvo diplomo. Ne išimtis ir Vakarų universitetai. Didelė ir diskutuotina problema, kad dėl silpnų mokinių kenčia gabieji. Mes jau formuojame dalykines programas ir specialias grupes, kuriose bus palaikomas aukštesnis studijų lygis. Daugelis įsivaizduoja, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų techninė bazė labai skurdi, jokių pokyčių. Anaiptol. Didieji universitetai, kurie vykdo europinius projektus, turi gerus ryšius su verslu. Net ir tarptautiniai ekspertai pripažįsta svajojantys tokia laboratorijas turėti pas save. Nemenka problema mūsų aukštosiose mokyklose – gero psichologinio klimato stoka, biurokratiniai varžtai, tuo skiriamės nuo Vakarų.“

Dalia Byčienė 2009 kovo 5 d.

Šaltinis: www.balsas.lt.

Lietuvoje sparčiai auga ne tik besidominčių galimybėmis, bet ir jau studijuojančių užsienyje skaičius. UCAS paskelbtais duomenimis, vien tik į Jungtinės Karalystės universitetus šiemet įstojo 1515 lietuvių (pernai – 891). Du trečdalius lietuvių, išvažiavusių studijuoti į Anglijos universitetus, konsultavo „KALBA“ konsultantai.

„KALBA“, norėdami suteikti visapusišką informaciją ir pagalbą norintiems studijuoti užsienyje, lapkričio pabaigoje organizavo parodą „Išsilavinimas ir karjera 2010”, kuri pirmą kartą vyko ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje bei Taline. Vien tik Vilniuje per dvi dienas joje apsilankė virš 6000 žmonių iš visos Lietuvos.

Susidomėjimas studijomis užsienyje didžiulis, o išvažiuojančiųjų studijuoti skaičius kasmet auga. Tačiau moksleiviai susiduria su kita problema – prieš juos atsiveria didžiulė užsienio universitetų įvairovė, tad išsirinkti sau tinkamą yra atsakingas ir laiko reikalaujantis uždavinys. „Į mus neretai kreipiasi moksleiviai ir jaunimas, kurie net nežino, kokią specialybę norėtų studijuoti, tad tenka padėti ne tik pasirinkti geriausiai būsimo studento poreikius atitinkantį universitetą, bet ir apsispręsti dėl specialybės pasirinkimo“, – pasakoja „KALBA“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.

Studentus taip pat domina studijų finansavimo galimybės, gyvenimo sąlygos, kultūriniai šalies ypatumai ir daug kitų klausimų, į kuriuos atsakyti gali didžiulę patirtį turintys „KALBA“ specialistai. Vis daugiau būsimų studentų su „KALBA“ pagalba išvyksta studijuoti į Daniją ir Skandinavijos šalis ne tik dėl studijų kokybės, bet ir dėl ateities perspektyvų. „Rekomenduočiau visiems moksleiviams prieš priimant sprendimą, į kurį universitetą stoti, kuo detaliau išsiaiškinti savo galimybes bei sąlygas konkrečiame universitete. Šiuo metu „KALBA“ specialistai visus, norinčius studijuoti užsienyje, konsultuoja nemokamai, tad moksleiviai turi puikią galimybę sužinoti atsakymus į iškilusius klausimus ir apsispręsti“, – sako R. Jurkėnas.

„KALBA“ – oficialus registruotas UCAS (University and College Admission system) centras Lietuvoje. Daugiau nei 100 universitetų partnerė visame pasaulyje, teikianti konsultacijas dėl studijų savo partnerių ir kituose pasaulio universitetuose. 2009-2010 metais visi „KALBA“ konsultuoti studentai gavo iš užsienio universitetų pasiūlymus studijuoti.

Šaltinis: www.alfa.lt.

Suaugusieji Lietuvoje rusų kalbą moka geriausiai visoje ES, tačiau jaunimui ši kalba nėra įdomi – jie mokosi bendrauti angliškai, kartu perimdami vakarietiškąją, o ne Rytų kultūrą. Rusų kalbos spragas bandoma panaikinti tik siekiant įsilieti į darbo rinką.

Lietuvoje pasitvirtina nerašyta taisyklė: kuo mažesnė šalis, tuo daugiau užsienio kalbų jos gyventojai moka. “Eurostat” atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai suaugusių (25–64 m.) Lietuvos gyventojų teigė moką bent dvi ar daugiau užsienio kalbų. Pagal šį rodiklį mus lenkė tik slovėnai, slovakai ir suomiai. Palyginti daugiausia nemokančių jokios užsienio kalbos gyventojų buvo Vengrijoje, Ispanijoje, imlumu kitoms kalboms nepasižymėjo turkai, britai. Vidutinis suaugęs Lietuvos gyventojas susišnekėti gali praktiškai dviem užsienio kalbomis, Prancūzijos – viena. Lietuvių imlumo kalboms statistiką kelia rusų kalbos mokėjimas – remiantis tyrimu, šia kalba geba bendrauti net 87,2 proc. vyresnių nei 25 m. Lietuvos gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva yra neabejotina lyderė ES, antroje vietoje esančią Latviją lenkianti 25 proc. Tačiau lygindami atskirai anglų kalbos žinias, atrodome vidutiniškai: angliškai bendrauti geba tik kiek daugiau nei kas trečias suaugęs Lietuvos gyventojas. Ši situacija keisis, tai užprogramuota jau mokyklos suole. Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokyti nuo antros klasės. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais net 98,9 proc. antrų–ketvirtų klasių moksleivių kaip užsienio kalbą mokėsi anglų, likusi dalis atiteko vokiečių ir prancūzų kalboms. Antroji užsienio kalba mokykloje pradedama dėstyti nuo penktos klasės. Čia rusų kalba jau turi tvirtas pozicijas: ją, kaip antrąją kalbą, mokosi 81 proc. moksleivių. Problema ta, kad antrosios kalbos, nesvarbu kad ir kokia ji būtų, mokyklose deramai neišmokstama.

Į rusų kalbą gilinamasi “iš reikalo”

“Rusų kalbą mokausi septintus metus, tačiau su ja tikrai turiu problemų. Kai kiti kalba, suprantu apie ką vyksta pokalbis, bet pačiai bendrauti sunku. Kiek matau iš bendraklasių ar jau baigusių draugų, rusų kalbos mokykloje neišmoksta beveik niekas. Nežinau, kas dėl to kaltas – galbūt mokytojai, kurie sako, kad dviejų šios kalbos pamokų per savaitę neužtenka, galbūt ir mokiniai – tiesą sakant, aš ir pati rusų kalbos mokymuisi daug dėmesio neskiriu”, – prisipažįsta Kauno rajone įsikūrusios Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė Deimantė Stulgytė. Didžiausios Lietuvoje kalbų mokyklos “Kalba” vadovas Rytis Jurkėnas tuo nesistebi. Penkiomis užsienio kalbomis bendrauti galintis pašnekovas teigia, kad Lietuvos vidurinio lavinimo įstaigose antros užsienio kalbos praktiškai ir neįmanoma išmokti, nesvarbu, ar tai būtų rusų, ar vokiečių, ar bet kokia kita. “Antros kalbos pradedama mokyti vėlai, programos yra sudėtingos, dažnai ir netinkamos. Net ir geri mokytojai nežino kaip dirbti, nes ilgainiui moksleiviai kalbą išmoksta netolygiai. Ką daryti mokytojui, turinčiam 20 mokinių klasėje, tarp kurių yra penkių išmokimo lygių skirtumas?” – retoriškai klausia jis. Anglų kalba mokyklose geriau išmokstama ne tik todėl, kad dažniausiai yra dėstoma kaip pirmoji užsienio kalba, bet ir dėl to, kad moksleiviai ją daug dažniau vartoja už klasės ribų. “Su anglų kalba susiduriu kasdien. Internetas, muzika, filmai, netgi draugai, kurie dažnai mėgsta į savo kalbą įterpti angliškųžodžių – tai yra antrieji mokytojai”, – pasakoja D.Stulgytė, ir po mokyklos baigimo norinti gilintis į anglų kalbos žinias. Kardinaliai skirtingas anglų ir rusų kalbų mokėjimas yra vienas didžiausių kartų skirtumų indikatorių Lietuvoje. R.Jurkėnas, kurio vadovaujama kalbų mokykla kasmet moko per 8 tūkst. įvairaus amžiaus asmenų, gali nubrėžti konkrečią ribą, nuo kurios žmonės jau nebemoka rusų kalbos: “Prieš penkerius metus nemokėdavo 20-mečiai, šiandien nebemoka tie, kuriems 25-eri. Praktiškai gimusieji po 1986 m. rusų kalbos nebemoka.” Analogiškus duomenis pateikia ir su verslo bei valstybės sektorių klientais dirbančio užsienio kalbų mokymo centro vadovė Vilija Rinkūnienė: “Rusų kalbos besimokančiųjų amžius yra iki 30 metų, dažnas pradeda nuo paties žemiausio lygio. Juos išmokyti turime puikių rusų kalbos specialistų, bet jie irgi iš anų laikų.” Kodėl užaugęs jaunimas vis dėlto grįžta prie rusų kalbos, į kurią mokykloje žiūrėjo pro pirštus ar visai nesimokė? “Jaunimas nori įsilieti į darbo rinką, o joje, ypač Vilniuje, rusų kalba yra pranašumas. Šios kalbos mokomasi tik dėl praktinio intereso, dar nesame turėję tokių, kurie norėtų gerinti rusų kalbos žinias, kad galėtų skaityti Dostojevskį originalo kalba. Rusų kalba nėra kaip ispanų, kurią žmonės mokosi, kai nori pakeliauti, ar kaip prancūzų, kuri didžiumai tiesiog graži”, – atsako R.Jurkėnas. Kita vertus, rusų kalbos mokėjimas konkuruojant dėl darbo vietos yra tik pranašumas, o ne būtinybė. Kaip pastebi personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios bendrovės “Advantus” direktorius Arūnas Mieželis, jei darbuotojas yra kompetentingas konkrečiam darbui, jis bus pasirinktas ir mokėdamas tik vienintelę anglų kalbą. Tačiau iškart priduria, kad siekiant aukštesnių pareigų, tik vienos užsienio kalbos mokėjimas gali pakišti koją, ypač jei darbas susijęs su tarptautinių projektų diegimu arba su pardavimu – klientai vertina, kai kalbama jų kalba. Direktorius taip pat pabrėžia, kad norintiems įsidarbinti neužtenka vien mokėti kalbą – svarbu ir mokėjimo lygis. “Darbuotojų, kurie puikiai mokėtų ir anglų, ir rusų kalbas, rinkoje nėra daug, kita vertus, ir jų poreikis nedidelis”, – tikina A.Mieželis.

Perėmėme anglų kalbos žargoną, bet ne literatūrą

Kalba nėra vien komunikacijos įrankis. Mokydamasis ją žmogus susipažįsta ir perima tą kalbą vartojančiųjų kultūrą, mentalitetą. Kaip lietuvių mentalitetą keičia krypties pakeitimas nuo rusiškųjų Rytų link anglakalbių Vakarų? “Mes pereiname iš rusiškos bizantiškos civilizacijos prie vakarietiškosios. Žinoma, nė viena nėra tobula, bet Bizantijos mums jau gana. Mokytis anglų kalbos – vienintelis būdas atverti naujus horizontus ir nutolti nuo Putino diktatūros”, – įsitikinęs istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Egidijus Aleksandravičius, taip pat pastebintis, kad dėl neva perdėtos anglų kalbos ekspansijos susirūpinę nacionalistiškai nusiteikę lietuviai dažnai patys jokios kitos kalbos, išskyrus rusų, ir nemoka. Kita vertus, profesorius nelinkęs idealizuoti jaunosios kartos imlumo anglų kalbai. “Žmonės įsivaizduoja, kad moka kalbą, tačiau ar jie gilinasi į ta kalba parašytą literatūrą? Sėdint bare, rašant SMS ar bendraujant Facebook’e mokėjimo lygio pakanka, bet tai būna kalba, apsiribojanti 300 žodžių. Mes įsileidome anglų kalbos priežodžius, žargoną, tačiau nepradėjome gyventi šios kalbos poezijoje, jos spaudos puslapiuose”, – komentuoja E.Aleksandravičius. Galų gale, nereikėtų apsiriboti vien anglų ir rusų kalbomis. R.Jurkėno manymu, lietuviams reikėtų sekti skandinavų formule, pagal kurią kiekvienas išsilavinęs pilietis turėtų mokėti mažiausiai dvi užsienio kalbas – vieną vakarietišką ir vieną rytietišką. Nors rusų kalba taip pat priskiriama prie rytietiškųjų, derėtų žvelgti dar plačiau – į kinų, vadinamąją mandarinų, kalbą. Didėjant Kinijos įtakai globaliame pasaulyje, didėja ir mokančiųjų šią kalbą žmonių poreikis. Lietuvoje tokių žmonių kol kas vienetai.

Šaltinis: www.veidas.lt.

Daugelis tėvų artėjant vasarai sprendžia įprastą dilemą – kur palikti savo atžalas, kuomet baigsis pamokos. Klaipėdoje vis labiau populiarėja dienos stovyklos, kur vaikai ne tik poilsiauja, bet ir tobulina užsienio kalbų žinias. Nors kai kuriais atvejais tai nėra pigi investicija, tačiau, pasak tokių stovyklų organizatorių, esą vis daugiau tėvų linkę vaikui “nupirkti meškerę, o ne kibirą žuvies”.

“Nuo kada pradėti mokyti kalbos? Individualu. Ką tik skambino mama, kuri nori, kad jos 2,5 metų vaikas išmoktų kinų kalbą…” – tendencijas pastebi kalbų mokyklų atstovai.

Esą nieko keisto – emigracija ir žmonių noras keliauti verčia ir stovyklas prisitaikyti prie klientų poreikių. Be to, ne paslaptis, kad vis daugiau Lietuvos abiturientų linkę rinktis studijas užsienio šalyje, tad tobulas anglų kalbos mokėjimas tampa neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi.

Žinoma, visuomet bus ir tokių vaikų, kuriems vasarą mokytis nebesinori, geriau pasimėgauti nerūpestinga vaikyste prie jūros, pakvėpuoti grynu pušyno oru ir pasiausti su bendraamžiais, todėl neišnyksta ir tradicinės stovyklos, kokias prisimena ir mūsų seneliai.

Dienos stovyklos

“Per dvidešimties metų gyvavimo patirtį stebime, jog vis daugiau tėvų nori, kad jų vaikai vasarą neleistų laiko tuščiai, bet pramogaudami su bendraamžiais drauge ir tobulėtų, įgytų naujų akademinių žinių”, – komentavo “Kalba.lt” generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.

“Kalba.lt”, turinti savo padalinius 7 miestuose, tarp jų ir Klaipėdoje, nuo birželio mėnesio pradeda organizuoti dienos kalbos stovyklas, skirtas 7-11 metų vaikams. Pasak R. Jurkėno, išleidę vaiką į tokią dienos stovyklą, tėvai gali būti ramūs iki pat vakaro, kad vaikas nepraleis dienos ant asfalto ar prie kompiuterio.

“Mūsų dienos stovyklos veikia 5 savaites, vaikai patys renkasi, kiek savaičių jie norės čia būti. Tačiau pastebime tendenciją, kad daugelis jų po pirmos savaitės pasilieka ir antrą, ir trečią… Vienos savaitės kaina – 350 litų”, – pasakojo R. Jurkėnas.

Daugelio tokių kalbos stovyklų įprastas dienos scenarijus – iš ryto kalbos pamokos, po pietų – pramogos, ekskursijos.

“Kadangi tokias vasaros dienos stovyklas organizuojame ne pirmus metus, mūsų klientai žino, kad anglų kalbos jie čia išmoks žaismingai ir nenuobodžiai. Ryte vyksta linksmos anglų kalbos pamokėlės, kurių metu vaikai ne tik tobulina žinias, bet kartu praplečia akiratį ir susipažįsta su skirtingų šalių kultūromis bei lavina įvarius meninius gebėjimus. Po sočių pietų žaidžiame žaidimus, dalyvaujame sportinėse varžybose, teminiuose konkursuose, iškylaujame gamtoje ir nuotykių kampeliuose, keliaujame į ekskursijas muziejuose.

Edita Gudavičė

Šaltinis: www.ve.lt

Norinčių studijuoti gausa džiaugiasi ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės (JK) aukštosios mokyklos. Šįmet į JK aukštąsias stojo trečdaliu daugiau lietuvių nei pernai, rodo priėmimo į universitetus ir koledžus tarnybos UCAS duomenys. Specialistai tai daugiausia aiškina faktu, kad kitąmet studijos JK gerokai brangs. O būsimi studentai įvardija galimybę studijuoti ir dirbti geresnėmis sąlygomis, nei Lietuvoje.

Organizacija, koordinuojanti priėmimą dieninėms studijoms į Jungtinės Karalystės universitetus, UCAS savo interneto svetainėje praneša, kad šįmet studijuoti JK pageidavo 3290 lietuvių. Tai – 733 kandidatais, arba 28,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Lietuva patenka į tų šalių, kurių jaunimas labiausiai veržiasi studijuoti JK, dešimtuką. Daugiau norinčių studijuoti gyvena tik Kinijoje, Airijoje, Honkonge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kipre ir Malaizijoje.

Panašias tendencijas vardija ir didžiausios kalbų mokyklos Lietuvoje „KALBA“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. „Mūsų įspūdžiu, šįmet stojančiųjų į užsienio universitetus padaugėjo apie 40 proc. Tai ryškus padidėjimas“, – sakė R. Jurkėnas. Tuo metu stojančių konkrečiai į JK kalbų mokykla skaičiuoja maždaug 20 proc. daugiau.

R. Jurkėno pastebėjimu, dauguma stojančiųjų į užsienio universitetus dokumentus įteikia ir Lietuvoje. Tolesnis jų apsisprendimas dažniausiai priklauso nuo to, ar pavyksta gauti nemokamą vietą studijuoti.

Pasak R. Jurkėno, UCAS parodo ne visus į JK stojusius lietuvius. Dalis nesinaudoja UCAS sistema ir stoja per įmones, sudariusiomis sutartis su aukštosiomis mokymo įstaigomis. Tad, jo manymu, iš tikro stojančiųjų yra 300-400 daugiau. Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi pretendentai į JK aukštąsias įstos ar įstoję išvažiuos studijuoti.

JK populiarumą R. Jurkėnas aiškina gera studijų kokybe ir patrauklia paskolų sistema. „O šįmet paskutiniai metai, kai Anglijoje mokslas senomis kainomis – studijų kaina 3290 svarų metams. Šiai sumai gauni paskolą, ir kai pradėsi uždirbti 5000 Lt į rankas, tik tada reikės pradėti grąžinti“, – sakė R. Jurkėnas. Jei per 25 metus tokia pajamų riba nepasiekiama, paskola nurašoma.

Pasak R. Jurkėno, Anglijoje save patys išlaiko apie 80 proc. išvažiavusių jaunuolių – jie dirba ne pilną darbo dieną. Be to, JK studijas galima rinktis iš daug daugiau specialybių.

„Dabartinis procesas – akivaizdus globalizacijos ir konkurencijos aukštojo mokslo srityje padarinys“, – teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas Žilvinas Martinaitis. Pasak Ž. Martinaičio, vis akivaizdžiau, kad Lietuvos universitetai, anksčiau į Lietuvą žiūrėję kaip į namų rinką, kaip vieną vieningą rinką turėtų matyti Europos Sąjungą (ES).

Analitiko nuomone, stojimo į JK populiarumą nulėmė kelios priežastys. Pirma – jau išvažiavusieji į užsienį suteikia žinių apie stojimo procedūras, pasidalija patirtimi ir taip palengvina išvažiavimą dabartiniams. Antra – jau kitąmet JK brangs aukštasis mokslas – tai ir galėjo paskatinti stoti šįmet. Pasak Ž. Martinaičio, verta pasvarstyti ir apie galimą aukštojo mokslo reformos įtaką migracijai. Iš pirmo žvilgsnio, po reformos stojančiųjų į užsienį skaičius augo. Tačiau jei reforma būtų turėjusi didelę įtaką, šįmet nebūtų tiek daug stojančių į Lietuvos universitetus.

„Tada turėtume matyti, kad Lietuvoje stojančiųjų gerokai mažėja, o Anglijoje daugėja. Šito lyg ir nėra. Žinoma, klausimas, kiek iš gavusių kvietimus studijuoti Lietuvoje galiausiai pasirašė sutartis“, – kalbėjo analitikas.

Ž. Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol nebuvo pasiekusi ES vidurkio pagal tai, kiek abiturientų važiuoja studijuoti į užsienį. „Ar gerai, ar blogai, kad išvažiuoja, mano manymu, priklauso nuo to, jie grįš, ar ne. O čia jau ne tiek švietimo, kiek ūkio politikos klausimas“, – sakė pašnekovas.

Būsimas studentas, jau įstojęs į vieną iš Londono universitetų, teigia, jog studijas JK pasirinkęs dėl galimybės suderinti darbą su mokslu kur kas geresnėmis sąlygomis. „Be to, čia lengviau išgyventi finansine prasme, o studijuojant perspektyvią specialybę, tau net nereikia ieškotis darbo – dar nebaigus studijų, darbdaviai siūlo darbo vietas. Belieka tik išsirinkti iš geriausių pasiūlymų“, – su JK darbo rinka ir studijomis svetur susipažinęs ir jau išvykęs ten studijuoti pasakoja būsimas pirmakursis Mantas.

„Čia viskas paprasčiau, nereikia bėgti iš paskaitų į darbą, iš darbo į paskaitas. Tarp gerai besimokančiųjų – mažesnė konkurencija, nes valstybė finansuoja daugiau nemokamų vietų. Studijų kokybė įvairi. Savo atveju, pasirinkau studijuoti JK dėl pozityvesnės aplinkos kurti geresnę ateitį, ir dėl to, kad Lietuvoje nei vienas universitetas nesiūlo studijuoti genų inžinerijos“, – pasakoja Mantas.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Tarptautinės organizacijos UCAS duomenimis, šiais metais Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose mokosi net penktadaliu daugiau studentų iš Lietuvos. Remiantis šiuo rodikliu, Lietuva yra antroji šalis Europoje, kur išvykstančiųjų mokytis svetur skaičius per praėjusius metus augo sparčiausiai. Be to, lyginat 2007-aisiais metais visų išvykusiųjų studentų skaičių, atitenkantį vienam šalies gyventojui, Lietuva visoje Europoje taip pat yra antroje vietoje (po Kipro).

“Šiemet sparčiausiai augo išvykstančiųjų studentų skaičius iš Bulgarijos, tačiau turint galvoje, kad Bulgarija tik sausio mėnesį tapo ES nare ir kad šalyje gyvena dvigubai daugiau gyventojų nei Lietuvoje, galima teigti, jog pagal šį rodiklį pirmaujame mes,” – vakar vykusioje tarptautinėje konferencijoje teigė didžiausios Lietuvoje kalbų mokyklos “Kalba.lt” valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas.

2007-aisiais metais paraiškas studijuoti Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose per UCAS organizaciją pateikė 573 lietuviai, o šiais metais net 20 proc. daugiau (689). Ryčio Jurkėno teigimu, išvykusiųjų studentų skaičius iš tiesų yra gerokai didesnis, nei pateikiamas UCAS oficialiajame dokumente.

“Skaičiuojant studentus, išvykusius studijuoti į užsienį, reiktų nepamiršti, kad UCAS pateikti duomenys rodo, tik kiek studentų, norinčių studijuoti užsienyje, pateikė paraiškas per UCAS organizaciją. O kiek dar studentų išvyko studijuoti savarankiškai. Daugelis Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų – mūsų partneriai, todėl beveik kas antram išvykstančiajam padėjome užpildyti dokumentus, tad mūsų žiniomis, šiuo metu Anglijos universitetuose studijuoja iki 4000 lietuvių,” – prognozuoja Rytis Jurkėnas.

Šaltinis: www.airijaonline.lt

Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų pavertimo valstybiniais brandos egzaminais tvarką – atsivėrė naujos galimybės abiturientams. Vietoje anglų kalbos egzamino jie gali laikyti vieną iš pasaulyje pripažintų anglų kalbos lygio nustatymo testų, tokių kap IELTS „International English Language Testing System“, TOEFL „The Test of English as a Foreign Language“, tokia pat sistema galioja ir prancūzų „Diplome d’études en langue francaise“ DELF bei vokiečių „Das Deutsche Sprachdiplom“ kalboms.

„KALBA“ studijų užsienyje ekspertai pastebi, kad labiausiai pasisekė laikantiems populiarųjį IELTS egzaminą, nes iš jo gavus vertinimą 6.5 (iš galimo maksimalaus 9.0 rezultato) – valstybinis anglų kalbos egzaminas yra laikomas išlaikytu visu 100 procentų. Taip jaunuoliai, kurie svajoja apie studijas svečioje šalyje, bet tuo pačiu ir mėginantys stoti į Lietuvos universitetus – išlošia dvigubai.

„Išlaikius IELTS egzaminą – laikiusiojo anglų kalbos žinias pripažįsta visi užsienio universitetai, o stojant Lietuvoje – pretenduojantysis į nemokamą vietą konkursinėje eilėje su maksimaliu vieno iš egzaminų įvertinimu turės daugiau galimybių“ – tikina „KALBA“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.

„Mes konsultavome daugiau kaip du trečdalius šiuo metu studijuojančių užsienyje studentų, didžioji dalis būsimų studentų IELTS kursus lankė pas mus ir iš visų laikusių IELTS egzaminą – 94 procentai gavo 6 ir daugiau įvertinimą. Kaip žinia, pagal ŠMM pateiktą konvertavimo sistemą: rezultatas 6 yra prilyginamas 97 procentams valstybinio anglų kalbos egzamino vertinimo“ – teigia Rytis Jurkėnas.

R. Jurkėnas pastebi, jog praėjusiais metais septyniuose šalies miestuose dirbantys „KALBA“ specialistai dėl studijų užsienyje konsultavo daugiau nei 5000 jaunuolių, iš kurių virš 1000 pasiryžo studijuoti svetur. Paklausti, kodėl renkasi studijas užsienyje nedvejoja – norisi įdomesnių specialybių, nemokamo ir kokybiško mokslo bei darbo, kurį gali ne tik derinti su mokslais, bet ir užmokesčio padedančio pilnai save išlaikyti.

„Nors intensyviai konsultuojame moksleivius nuolat, dažniausiai jaunuoliai delsia pildyti dokumentus iki paskutinės akimirkos.“ – šypsosi R. Jurkėnas, – „Dažniausiai moksleiviai renkasi studijas Anglijoje, dėl didžiausio net 45 000 skirtingų specialybių pasirinkimo, antrą ir trečią vietas pagal populiarumą dalijasi Olandijos ir Danijos aukštosios mokyklos“.

Anot „KALBA“ direktoriaus, lietuvaičiai linkę apsidrausti – dar rudenį pateikę dokumentus studijoms užsienyje, vis tiek laiko brandos egzaminus ir pretenduoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Pasitaiko, jog tas pat studentas yra laukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – tuomet belieka rinktis.

Skaistė Jasevičiūtė

Šaltinis: www.zebra.lt

Jaunam žmogui, besirenkant karjerą, svarbiausia yra suderinti norus ir galimybes, o neturint nė žalio supratimo, kokios profesijos trokštama, pirmiausia reikėtų susiaurinti pasirinkimų sąrašą. Taip kalbų ir karjeros specialistas Rytis Jurkėnas nurodė „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“.

„Dalis žmonių sako: aš nežinau, ko noriu; arba: aš nieko nenoriu. Mielieji, jeigu neturite svajonių, teks įgyvendinti svetimas, kitaip nebus“, – kalbėjo R. Jurkėnas.

Įsivardijus savo svajones ar norus, svarbu panagrinėti ir savo gebėjimus: „Kitas momentas – ar aš turiu tam gabumus, gebėjimus? Kai pradedi apie tai galvoti, iškyla klausimas: o kokių gabumų, gebėjimų reikia šitam norui realizuoti? Tada pasiimi veidrodėlį ir žiūri pats mielai į save – turiu aš tuos gebėjimus ar neturiu“, – komentavo karjeros specialistas.

R. Jurkėno manymu, įsivertinant savo gabumus, reikia būti kritiškiems, nes geriausi pasaulio universitetai – tik „olimpiadiniams“ vaikams.

„Kai mama ateina su vaiku ir sako: aš noriu, kad mano vaikas mokytųsi Oxforde, pirmas klausimas būna – o kokiose respublikinėse olimpiadose esate nugalėtojas ar prizininkas?“ – R.Jurkėnas.

Kartais, pasak karjeros konsultanto, žmogus turi nelavintus gabumus – tada esą reikėtų žiūrėti, ar jaunuolis turi laiko gabumams išlavinti. R. Jurkėnas nurodo, kad tik kai dera žmogaus norai ir gabumai, atsiranda specialybė.

„Man labai patinka akvariumo žuvelės, bet ihtiologija ir hidrobiologija Havajų Pacific universitete manęs nedomina, nes toli tie Havajai, tas universitetas su okeanografija gal man ir nelabai patinka. Nenoriu ir mama neleidžia. Galbūt tai bus hobis, gal aš ir toliau tas žuveles žiūrėsiu. Bet aš gal esu geras gamtos moksluose ir su gamtos mokslais galbūt dar galima kažką gero nuveikti“, – iliustravo pavyzdžiu R. Jurkėnas.

Šaltinis: www.15min.lt.

Edukacinė bendrovė „KALBA“ skelbia „Kalbų pavasarį“! Pavasaris – pats tinkamiausias laikas įgyvendinti senus planus: kad ir tokius, kaip kalbų mokymasis.Visi septyni „KALBA“ filialai, įsikūrę skirtinguose Lietuvos miestuose, kviečia mokytis kalbų. Jie yra parengę gausų kalbų kursų suaugusiems ir vaikams akcijų bei dovanų rinkinį. Iš gausybės pasiūlymų kiekvienas galės išsirinkti sau tinkamiausią. Skubėkite pasinaudoti pasiūlymais jau dabar!

Ar įmanoma rasti nors vieną priežastį, įrodančią, kad neverta mokytis užsienio kalbų? Ilgai mąstę, vargu ar galėtume tokią įvardyti. Tačiau galima ilgai kalbėti apie tai, ką suteikia gebėjimas suprasti ir mokėti kokią nors užsienio kalbą. Sakoma, jog kalbų mokymasis gerina protinę veiklą, atmintį. Naujai išmokta kalba skatina bendrauti, kurti naujus ryšius, keistis naujomis idėjomis su bendraminčiais, gyvenančiais už tolimų horizontų. Mokant bent vieną užsienio kalbą, lengviau pasiekiama įvairi informacija, labiau pasitikima savimi įvairiose gyvenimo situacijose. Mokant daugiau kalbų, paprasčiau pajusti kultūrų įvairovę, atsiveria didesnės karjeros galimybės ir, svarbiausia, tobulėjama. Ir tai tik nedidelė dalis to, ką žmogui suteikia naujos užsienio kalbos mokymasis. O ar susimąstėte, kokios galimybės atsiveria žmogui, kuris moka dvi, tris ar keturias kalbas? Atsakymas paprastas – beribės!

Tad galime drąsiai pasakyti – mokytis užsienio kalbų yra be galo naudinga. O kokią kalbą mokytis, kiekvienas renkasi pagal savo poreikius. Vieni teiks pirmenybę praktiškajai anglų, kiti – romantiškajai italų, treti – kasdienybę griaunančiai kinų ar graikų. Kiekviena kalba mus praturtina savaip. Užsienio kalbų mokėjimas – neatsiejama šiuolaikinio žmogaus savybė, kuri leidžia jam būti mobiliu, moderniu. Tai tarsi suteikia galimybę geriau išnaudoti gyvenimo siūlomas galimybes.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į patį pasirinktos kalbos mokymosi procesą. Nuo to, kokiu būdu mokomasi, priklauso ir pats rezultatas. Svarbiausia, jog kalbos mokymasis nebūtų kančia. Šis procesas turėtų sudominti ir dar labiau skatinti besimokantįjį „įsimylėti“ kalbą.

Specialistai pritaria, jog pirmiausia reikėtų mokytis pagrindinių skaitymo ir klausymų įgūdžių. Patariama skaityti knygas, laikraščius ar įvairius internetinius portalus pasirinkta užsienio kalba. Tai pats geriausias būdas formuoti žodyną, be to, išmokstama įvairių frazių ir žodžių junginių. Nepamirškite – garsus skaitymas tobulina tarimo įgūdžius. Be to, klausantis įvairių radijo laidų ne tik įsimenamos įvairios sakinių konstrukcijos, gerėja ir tarimas. O taisyklingai tariant išvengiama susikalbėjimo nesusipratimų.

Mokantis užsienio kalbos, patartina kuo dažniau vartoti naujas frazes. Ypač geras mokymosi būdas – diskutuoti. Nes diskutuojant, bendraujant užsienio kalba su kitais žmonėmis, vartojami naujai išmokti žodžiai ir frazės, įtvirtinami kalbėjimo įgūdžiai. Šios diskusijos nejučia skatina jus mąstyti ta užsienio kalba, kurią mokotės. Tai pats svarbiausias dalykas.

Jei mokotės savarankiškai, sunku rasti galimybių dalyvauti diskusijose ir surasti bendraminčių, kurie mokytųsi tos pačios užsienio kalbos kaip ir jūs. Tokiu atveju gelbsti įvairūs organizuojami kalbų kursai. Pagrindinis kursų privalumas tas, kad juose mokomasi su kitais žmonėmis grupelėse. Todėl atsiranda pokalbių įvairiomis aktualiomis temomis, bendravimo ir diskutavimo galimybė. Be to, dėstytojas, kuris organizuoja visą mokymosi procesą, mėgina sudominti, skatina besimokantįjį, pasako daromas klaidas bei akcentuoja, kokiam dalykui reikėtų skirti daugiau dėmesio ir padirbėti. Su dėstytojo pagalba jūs mokysitės nuosekliai, planingai, pagal atitinkamą struktūrą, nebus „simuliavimų“ bei atidėjimo.

Užsienio kalbų kursų pasiūla didelė, todėl reikėtų atidžiai pasidomėti, kokie mokymo metodai taikomi. Edukacinė bendrovė „Kalba.Lt taiko išskirtines metodikas, paremtas ekspertų patirtimi. Be to, bendrovė, švietimo srityje dirbanti jau 20 metų, puikiai suvokia besimokančiųjų poreikius. Šios metodikos padeda greitai ir efektyviai mokytis naujos kalbos bei džiaugtis kiekviena mokymosi proceso akimirka.

Viena mėgstamiausių yra „Efektyvaus filmų žiūrėjimo“ metodika. Jos esmė – mokymasis žiūrint filmus ir vaizdo užduotis originalo (studijuojama) kalba. Vaizdo medžiaga žiūrima grupių, kas kelios minutės informacija aptariama. Toks mokymo būdas išties efektyvus: lengvai lavinami bendravimo įgūdžiai, praktiškai taikomas naujas žodynas bei kalbos struktūra, teorinės gramatikos žinios, tobulinama tartis, lavėja klausymo įgūdžiai.

„KALBA“ specialistai siūlo ir kitą – „Efektyvaus skaitymo“ – metodiką. Tai pagal grupės lygį bei interesus parinktų knygų skaitymas ir turinio atpasakojimas bei interpretavimas. Ši metodika padeda gerinti rašymo įgūdžius, plėsti žodyną, lavinti kalbėjimo įgūdžius. Žodžius vartojant įvairiuose kontekstuose daug lengviau įsisavinti jų vartoseną bei prasmę nei naudojantis įprastu žodynu.

Naudojamos originalios ir patikrintos metodikos, ilgametė „KALBA“ specialistų kalbų mokymo patirtis, puikiai organizuotas mokymosi procesas, įkvepianti ir skatinanti mokytis aplinka bei savo darbą mylinčio dėstytojo pagalba leidžia tikėtis, jog mokymasis ne tik duos laukiamų rezultatų, bet bus įdomus ir prasmingas.

Tad, jeigu svajojote mokėti kurią nors užsienio kalbą, nieko nelaukite ir pradėkite mokytis! Ne veltui sakoma, jog nauja išmokta kalba suteikia naują gyvenimą: dar spalvingesnį, dar įdomesnį ir teikiantį naujų galimybių. Siūlome Jums išmėginti kokybiškus ir efektyvius „KALBA“ kalbų kursus!

Šaltinis: www.15min.lt.

Daugybė ekspertų jaunimui nuolat aiškina, kaip pasirinkti profesiją, kaip išsirinkti aukštąją ar profesinę mokyklą, kaip planuoti karjerą, bet keturi penktadaliai jaunuolių tų patarimų negirdi. Kodėl jauni žmonės metai iš metų nesiklauso patarimų? – teiravomės profesionalaus karjeros konsultanto, kalbų mokyklos „KALBA“ direktoriaus Ryčio Jurkėno.

R.J.: Tą negirdėjimą lemia amžius. Maždaug nuo keturiolikos metų jauni žmonės nustoja girdėti tėvus, prasiveržia jų saviraiška ir tada draugų įtaka jų sprendimams turi 90 proc., o tėvų – tik 10 proc. įtakos. Kita vertus, į profesionalių ekspertų patarimus jaunuoliai kreipia dėmesį, netgi kur kas labiau nei į tėvų nuomonę. Tėvus tai labai erzina, bet taip jau yra, nes ekspertai yra nepriklausomi profesionalai, su jaunu žmogumi nesusisaistę giminystės ryšiais, nejaučia jokių nuoskaudų, o štai informacijos turi daugiau nei tėvai.

Blogiausia, kad daugumos jaunuolių tų profesionalų žinios ir patarimai nepasiekia. Dar blogiau, kad nemažos dalies jaunuolių apskritai niekas nedomina, nors galimybių ir instrumentų esama nemažai. Tarkime, labai svarbu, kad jaunuoliai atliktų vieną ar kelis karjeros testus, kurių yra daug ir įvairių, bet dauguma jaunuolių to nedaro, nes mano, kad priartės dvylikta klasė ir staiga jie sužinos, ko nori. Bet savaime taip neatsitinka, savaime jie nesužino.

– Daugybė jaunuolių ir šiais laikais stoja visai ne ten, kur norėtų, o ten, kur gauna galimybę studijuoti nemokamai arba bet kur, kur juos priima. Kartais pagrindiniu motyvu tampa vien noras išvažiuoti į Vilnių ar Kauną. Gal galėtumėte atskleisti, kokie laukia padariniai?

R.J.: Padariniai, žinoma, labai liūdni. Vilniaus psichologijos centro duomenimis, tik maždaug 5 proc. jaunuolių sąmoningai ir brandžiai pasirenka profesiją. Kiti šaltiniai nurodo šiek tiek kitokius duomenis, bet jie svyruoja nuo 5 iki 25 proc. Vadinasi, mažiausiai 75 proc. jaunuolių specialybę renkasi nesąmoningai, todėl hiperbolizuojant galima teigti, kad jie žingsniuoja nežinia kur. Neįtikėtina, bet mūsų šalyje daugybė žmonių vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų priima kaip tam anekdote: arba mesdami strėlytes, arba burdami iš kavos tirščių, arba ridendami kauliukus.

Klaidžioti juos skatina ir ydinga stojimo į aukštąsias mokyklas sistema Lietuvoje, kai jaunuoliai gali paduoti prašymus į dvylika skirtingų specialybių. Taigi ir paduoda: nori studijuoti teisę, mediciną, ekonomiką, ekologiją, lietuvių kalbą, vadybą, informologiją, istoriją ir dar inžineriją. Kompiuteris, visai kaip loterijos automatas, išmeta verdiktą: valstybės finansuojamą vietą gavo vadybos studijų programoje. Įsivaizduojate, toks svarbus sprendimas gyvenime, o taip primityviai viskas nusprendžiama. Tai iš tiesų yra nonsensas ir taip neturėtų būti.

Atkreiptinas dėmesys, kad dabar mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs standartas, jog žmogui tiesiog privaloma gauti aukštojo mokslo diplomą. Tai tapo beveik tokia pat norma, kaip kasdien valytis dantis. Be to, jauni žmonės mano, kad baigus studijas bakalauro diplomas jiems pats savaime kažką duos. Taigi dauguma baigia bakalauro studijas, jiems sukanka 23-eji metai ir tada paaiškėja, kad jie ir toliau visiškai nežino, ką nori veikti gyvenime. Tuomet daug jaunuolių keliauja pas tėvus ir ima aiškinti, kad neblogai būtų baigti dar ir magistrantūros studijas. Tėvai, žinoma, mano, kad mokslas yra šviesa, todėl tokius atžalos norus palaimina, o neretai už tai dar ir sumoka. Taip tikrai daug jaunuolių 25-erių sulaukia turėdami jau du diplomus, bet vis dar nežinodami, ką norėtų veikti toliau.

Ir tada nutinka baisus dalykas: staiga Lietuvos valstybė tam jaunam žmogui tampa „skolinga“, nes jis neturi gero darbo, pajamų, namo, automobilio ir kitų gero gyvenimo atributų. Staiga viskas tam jaunam žmogui Lietuvoje pasidaro blogai. Visiems paskelbę, kad viskas čia nesąmonė, nemažai jų susikrauna lagaminus ir išvyksta į Angliją maišyti betono arba į Norvegiją skusti žuvų, nes ten viskas yra sąmonė.

Atomazga liūdna, o ji galėtų būti kitokia, jei jaunuoliai gautų profesionalių patarimų karjeros klausimais. Tarkime, planuojantieji stoti į teisę, išgirdę, kad teisės studijų programose šiuo metu Lietuvoje studijuoja daugiau nei 9,5 tūkst. žmonių, o poreikis yra 50 kartų mažesnis, galbūt pakeistų savo nuomonę.

– Pamėginkime įsivaizduoti atsakingą, bet informacijos stokojančią šeimą. Gal galėtumėte paaiškinti tėvams, nuo kelerių metų ar nuo kelintos klasės reikia pradėti galvoti apie vaiko karjerą ir kaip vaiką nukreipti teisinga linkme?

R.J.: Karjeros planavimas vyksta nuo pat vaiko gimimo. Tik tėvai turėtų suprasti, kad jie neturėtų fokusuotis į tam tikrą konkrečią specialybę. Tikrai prastas variantas, kai tėvai medikai nusprendžia, kad jų vaikas bet kokiu atveju taip pat bus medikas. O jeigu jis nori būti inžinierius ar menininkas? Tada tokie tėvai padarys jį nelaimingu žmogumi.

Kalbant apie jauno žmogaus lavinimą derėtų skirti kelis etapus: iki trylikos metų vaikui reikėtų suteikti veiksmų plotį, tai yra leisti jam išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų ir būrelių, stebėti, kam jis gabus (prastas variantas, kai tėvai vaiką užrašo tik į krepšinio mokyklą, ten jis prakaituoja iki šešiolikos metų, o tada ir vaikas, ir tėvai pamato, kad tai buvo klaidingas kelias, o štai kiti vaiko talentai taip ir lieka neatskleisti, gebėjimai – neišlavinti).

Nuo keturiolikos metų tėvai turėtų pradėti rūpintis nebe pločiu, o gyliu, tai yra sudaryti sąlygas vaikui tobulinti tuos dalykus, kuriems jis turi gabumų, yra įdomūs ir sekasi. O baigus dešimtą klasę ar vienuoliktos pradžioje jau būtina pereiti į trečiąjį etapą – realistinį užimtumo pasirinkimą, kitaip tariant, įsivaizduoti save pasirinktose darbo vietose.

– Kada geriausia atlikti karjeros testus?

R.J.: Karjeros testų būna įvairių: vieni atliekami aštuntoje, kiti dešimtoje, treti – vienuoliktoje klasėje. Tarkime, mes jaunuoliams siūlome Anglijoje sukurtus testus, kurie matuoja tiek bendrus jaunuolių gebėjimus, tiek interesus bei pomėgius ir galiausiai pasiūlo variantus, kur jaunuoliai potencialiai geriausiai save atskleistų. Šiuos testus geriausia atlikti baigiant devintą klasę ar dešimtos pradžioje, nes Lietuvoje jaunuoliai būtent dešimtoje klasėje turi pasirinkti, kokius dalykus mokysis A lygiu. Žinoma, daug jaunuolių juos atlieka ir dvyliktoje klasėje ar netgi po bakalauro studijų – atsakyti į klausimą, kur būčiau geriausias, vis tiek reikia.

Liūdna konstatuoti, bet dauguma vaikų mūsų šalyje šiuos sprendimus priima labai neatsakingai (renkasi tuos dalykus, kurių bus lengviausia mokytis), o paskui gailisi. Mano giliu įsitikinimu, būtent dešimtoje klasėje jaunimui reikia daugiausia karjeros konsultacijų, ir net nesvarbu, kas jas teikia (mokytojai, įvairių profesijų atstovai ar karjeros konsultantai), svarbu, kad jų būtų kuo daugiau ir jos būtų prieinamos daugumai vaikų.

– Nuomonės apie tėvų vaidmenį vaikui renkantis profesiją dabar itin skirtingos: vieni aiškina, kad jis labai didelis ir dažnai žalingas, kiti atremia, esą laikai keičiasi ir tėvų įtaka menksta. Ką sako jūsų patirtis?

R.J.: Iš tiesų tėvų įtaka vaikui renkantis profesiją yra labai didelė, bet ne jų žodžiai ar patarimai, o veiksmai. Kitaip tariant, vaikai negirdi, ką tėvai sako, bet jų asmeninį pavyzdį priima beveik besąlygiškai. Jeigu tėtis ragina stoti vaiką į inžineriją, bet pats apie tai neturi jokio supratimo, jis nebus išgirstas, o jei kitas tėtis siūlo tapti IT specialistu ir pats yra kompiuterių asas, jo siūlymai ir patarimai bus priimti visai kitaip.

Tėvams labai svarbu įsisąmoninti dar vieną dalyką: jų įsivaizdavimas apie tam tikras profesijas ir šiandieninės realijos yra visiškai skirtingi dalykai, nes dauguma dabartinių gimnazistų tėvų patys mokyklas baigė dar sovietmečiu arba nepriklausomybės aušroje ir jų žinios bei supratimas beviltiškai pasenęs, juk valstybės sankloda tada ir dabar skyrėsi iš esmės. Ir apskritai pasaulis šiais laikais keičiasi kone kasdien, o jaunimas turi praktiškai neribotas galimybes mokytis visame pasaulyje.

Manyčiau, kad profesiją tėvai vaikams turėtų leisti pasirinkti patiems, padėti galėtų nebent sudarydami sąlygas vaikui išsiaiškinti savo gebėjimus, norus ir talentus. Štai pas mane neseniai lankėsi viena šeima: abu tėvai finansininkai, o sūnus turi gabumų ir nori būti menininkas. Ir kaip džiaugiausi, kad tėvai jo nebandė perlaužti, o susitaikė su vaiko pasirinkimu, juk tas jaunas žmogus turi visas galimybes atskleisti savo gabumus ir būti laimingas.

Šiaip jau karjera susiklosto sėkmingai tik dviem atvejais: arba kai darbas būna kartu ir hobis, arba kai dirbi tokioje vietoje, kur esi geriausias – stipriausi tavo gabumai ir gebėjimai. Ir atvirkščiai: tarp žmonių, kurie daro tai, kas jiems nepatinka, ar tarp tų, kuriems kažką daryti nesiseka, nerasime nei laimingų, nei sėkmingos karjeros pasiekusių žmonių.

– Dauguma mokytojų kratosi didelės atsakomybės ir tvirtina, kad vaikams renkantis profesiją jie nepatars, nes padariniai gali būti liūdni. Koks šiuo atveju turėtų būti mokytojo vaidmuo?

R.J.: Čia mokytojų vaidmuo didžiulis. Juk mes matome daug pavyzdžių, kai labai charizmatiškas fizikos mokytojas nulemia, kad dešimt vaikų iš vienos klasės stoja į fiziką, arba užsidegęs IT specialistas įkvepia būrį vaikų stoti į programavimą. Bet ne tik tokiais pavyzdžiais mokytojai daro įtaką. Su tėvais mokinys kasdien matosi maždaug po valandą, o mokykloje būna daugiau nei po šešias valandas. Taigi jo kontaktas su mokytojais ilgesnis nei su tėvais. Kadangi mokytojai su mokiniais nėra susisaistę giminystės ryšiais ir kai kurie jų yra tikri profesionalai, matydami jauną žmogų kelerius metus iš eilės, regėdami jo vystymąsi, jie pastebi vaikų stipriąsias puses ir gabumus. Todėl tėvai pasielgtų tikrai išmintingai, jei vaikui mokantis devintoje ar dešimtoje klasėje nueitų pas keletą iškilių mokytojų ir pasiklaustų jų nuomonės apie savo vaiką, kur jis būtų stipriausias ir geriausias.

Aišku, tikėtis, kad matematikos ar lietuvių kalbos mokytojas patars, kokią profesiją šiais laikais rinktis geriausia, nereikėtų. Juk jų darbas ir misija – visai ne ta. Tam turėtų būti specialiai parengti karjeros mokytojai ar karjeros konsultantai. Būtent taip yra išsivysčiusiose šalyse. Ten vienas karjeros konsultantas dirba su 150 jaunuolių, yra nuolat kviečiamas į įvairius kursus, seka naujienas, stebi darbo rinkos tendencijas, analizuoja, ką siūlo profesinės ir aukštosios mokyklos, tada jo pridėtinė vertė ir nauda būna tikrai didelė. O Lietuvoje realijos dažnai kitokios: štai po vienos mano paskaitos atsistojo mokytoja ir paklausė, ką jai daryti, jeigu turi 500 mokinių, o dirba tik puse etato. Ir čia sunku patarti. Taip neturėtų būti.

– Esate lankęsis daugelyje šalių. Kurioje profesinis orientavimas jums labiausiai patiko?

R.J.: Man labiausiai imponuoja profesinis orientavimas Anglijos mokyklose, bet ne valstybinėse, o nepriklausomo sektoriaus. Ten kiekvienoje tokioje mokykloje darbuojasi po profesionalų karjeros konsultantą, kuris nieko kita neveikia, o tik kasdien konsultuoja jaunus žmones. Ne tik konsultuoja, bet ir kas savaitę kviečiasi įvairių lektorių, organizuoja vaikams išvykas į įvairias įmones ir kt.

Kažkas panašaus, tik ne tokia apimtimi, vyksta ir kai kuriose Lietuvos mokyklose – būna karjeros dienos, pakviečiama įvairių profesijų atstovų. Labai noriu tikėti, kad tai pamažu galbūt išsirutulios į normalią sistemą.

– Dažniausiai jaunuoliai turi daug svajonių ir norų, bet nežino, kurie jų geriausi ir kas atsitiks, jeigu ims ir išsipildys. Visi sako: svarbiausia žinoti, ko nori. Bet tai sunkus uždavinys. Ir apskritai ar jaunuoliai teisingai, neiškreiptai įsivaizduoja daugumą profesijų, ar žino, ką dirba inžinierius, šaltkalvis ar mechatronikas?

R.J.: Iš tiesų jaunuolių supratimas apie profesijas menkas. Šiaip jau specialybių yra daugiau nei 500, o skirtingų jų variantų – net 40 tūkst. Bet kai jauno žmogaus paprašai išvardyti kuo daugiau profesijų, net patys gudriausi išvardija iki dvidešimties. Taigi jaunimas nežino, kiek daug yra karjeros kelių ir galimybių.

Supažindinti su kuo daugiau profesijų turėtų būti mokyklos užduotis, bet daugumoje jų praktiškai to įgyvendinti neįmanoma. Todėl tik kai kuriose mokyklose vyksta karjeros dienos, bet ir per jas supažindinama daugiausia su dešimčia profesijų, neretai su pačių populiariausių.

Na, o kalbant apie tai, kad jaunuoliams sunku išsiaiškinti, ko jie nori, tai reikėtų atskirti du dalykus: svajones ir tikslus. Svajonių visi turi daug ir įvairių, o tikslų – mažai. Svajonė tikslu tampa tik tuomet, jei praėjus 48 valandoms po sprendimo priėmimo imiesi kažkokių konkrečių veiksmų tam tikslui įgyvendinti. Tada tai jau tikslas. Kitaip tariant, jei jaunuolis svajoja tapti lakūnu, bet tai daro gulėdamas lovoje, o ne gilindamas tiksliųjų mokslų žinias ar sportuodamas, tai tos jo svajonės tuščios.

Kad svajonės virstų tikslais, reikėtų ugdyti keturias pagrindines kompetencijas: 1. Savęs pažinimo (tam padeda gabumų ir gebėjimų nustatymo testai, karjeros testai, psichologų konsultacijos); 2. Sprendimų priėmimo gebėjimų; 3. Realybės įvertinimo ir profesijų pažinimo; 4. Planavimo ir planų įgyvendinimo. Kitaip tariant, iš pradžių labai svarbu išsiaiškinti polinkius, norus, poreikius, asmenines vertybes ir ištarti: „Aš noriu to ir to.“ Antras žingsnis – įsivertinti savo gebėjimus, asmenines savybes bei įgūdžius ir išdrįsti ištarti: „Aš galiu tą ir tą.“ Trečias žingsnis – analizuoti realybę, tai yra žinant, ko tu nori ir ką gali, ištirti, ar to kam nors reikia. Ir kai jau visa tai žinai, reikėtų imtis veiksmų – planavimo ir tų planų įgyvendinimo.

Bet galima ir nieko nedaryti, tuomet atsidursi tarp tų 80 proc., kurie profesiją pasirenka nesąmoningai ir nebrandžiai. Tiesą sakant, panašus pasiskirstymas ne tik tarp jaunų žmonių: visose amžiaus grupėse tik apie 20 proc. žmonių žino, ko nori, ir to siekia, o kiti blaškosi. Bet jie turėtų žinoti, kad tuomet visą gyvenimą teks įgyvendinti ne savo, o tų 20 proc. žinančiųjų, ko nori, svajones.

– Konsultuojate tūkstančius vaikų bei jų tėvų ir dėl studijų užsienyje. Ten irgi esama skirtingų vertinimų: vieni tikina, kad užsienyje geriau studijuoti magistrantūrą, o bakalauro diplomo siekti Lietuvoje, antri įrodinėja, esą į užsienį geriau vykti iš karto po mokyklos baigimo. Kokie būtų jūsų argumentai?

R.J.: Žvelgiant iš karjeros pozicijų, mokymosi vieta nėra labai svarbi, daug svarbesnis klausimas, ką mokytis. Mes dažnokai susiduriame su jaunuoliais, kurie jau būna viską išsirinkę: ir miestą, kuriame studijuos, ir universitetą, netgi jau žino, kur gyvens, nežino tik vieno – ką studijuos. Taigi jie viską apvertė žemyn galva, ne nuo to reikėjo pradėti. Pirmiausia reikia išsirinkti specialybę, studijų programą, o tada ieškoti, kur mokytis. Ir jei jaunuolis pasirinko studijuoti mediciną, jam, žinoma, labiausia apsimoka stoti į Lietuvos universitetą, o jei linksta į ekonomiką, tuomet derėtų pasinagrinėti, kur jos stipriausiai moko, kur geriausi dėstytojai, kur galima gauti daugiau praktikos.

O atsakant į jūsų klausimą dėl magistrantūros studijų užsienyje, tai labai svarbu įsisąmoninti, kad jos skirtos ne specialybei keisti (kaip dažnai mano lietuviai), o žinioms išplėsti ir pagilinti. Todėl labai rekomenduočiau baigus bakalauro studijas šiek tiek padirbėti, patikrinti jau įgytas žinias, išsiaiškinti, kokių kompetencijų stinga, ir tik tada stoti į magistrantūros studijas.

Gintaras Sarafinas

Žurnalas „Reitingai“, 2014 gruodžio mėn.

Mokytis užsienio kalbų niekada ne per vėlu. Visgi remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, kuo anksčiau tai pradedama daryti, tuo geriau: itin svarbu vaikus į užsienio kalbų mokymą įtraukti jau ikimokykliniame amžiuje.

Tačiau dalis tėvų šiuo klausimu dar dvejoja: galbūt darželinukams tai daryti – gerokai per anksti, o gal net ir žalinga?

Šiais klausimais diskutavome su edukacinės bendrovės „KALBA“ generaliniu direktoriumi, profesionaliu karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu, rašoma pranešime spaudai.

– Nuo kokio amžiaus rekomenduojate pradėti mokyti vaiką užsienio kalbos(-ų)?

– Tiesa ta, kad užsienio kalbų mokytis niekada nėra per vėlu, tačiau remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatais, geriausias laikas vaikui pradėti pažintį su užsienio kalbomis – iki septynerių, ypač svarbūs pirmieji jo gyvenimo metai (1-3 metai).

– Kuo ypatingas šis amžiaus tarpsnis iki 7 metų?

– Moksliškai įrodyta, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai yra ypatingai imlūs kalboms. Jie geba įsisavinti užsienio kalbų tarties bei intonacijos ypatumus, kas jiems leidžia išmokti kalbėti be akcento, jie greitai ir be didelių pastangų įsimena žodžius, sakinius, geba juos pakartoti. Be to, vaikai yra smalsūs ir linkę eksperimentuoti nebijodami suklysti ar apsijuokti, kas mokantis kalbų yra natūralu ir neišvengiama, o paaugliams ir suaugusiesiems dažnai sukelia psichologinį barjerą laisvai bendrauti ir reikšti mintis užsienio kalba.

– Ar vaikui iki septynerių metu geriau mokytis kalbos grupėje ar individualiai?

– Įprastai vaikai efektyviausiai mokosi grupėje, kur jiems sudaroma kuo natūralesnė ir smagesnė mokymosi aplinka. Bendraamžių būryje vaikas mėgaujasi mokymosi procesu, kuris vyksta dainelių, žaidimų, knygelių skaitymo, dialogų ir video užduotėlių pagrindu. Mokymo(si) grupėje metodai remiasi kasdienine vaikams įprasta veikla – žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį.

– Nemažai tėvų piktinasi, kad šiais laikais pernelyg daug reikalaujame iš savo mažų vaikų, užuot leidę jiems džiaugtis vaikyste. Jie nusiteikę skeptiškai: trimečiui ar keturmečiui tikrai dar nereikia mokytis užsienio kalbos! Ką jūs atsakote į tai?

– Tarp tėvų dažnai pasitaiko nuomonių, kad mokytis užsienio kalbos ar net kelių ankstyvoje vaikystėje nėra tikslinga arba netgi kenksminga, kadangi vaikas per mažas įsisavinti tiek informacijos ir galiausiai gerai neišmoksta nei vienos kalbos. Tačiau tai yra mitas, kuris mokslinių tyrimų dėka jau paneigtas.

Sudarius tinkamas sąlygas ir taikant vaikams tinkamus kalbų mokymo metodus, ankstyvasis užsienio kalbų mokymas suteikia tik pranašumų.

– Vadinasi, paraleliai mokant užsienio kalbos, tai nedaro įtakos gimtosios kalbos mokymui?

– Gimtosios kalbos raida labiausiai priklauso nuo to, kokią ją vaikai girdi savo aplinkoje, namuose. Jeigu šeimoje kalbama taisyklinga kalba, vaikui skaitomos knygos, jis skatinamas pasakoti ir kurti istorijas, neigiamos įtakos užsienio kalbų mokymasis jai neturėtų daryti.

Specialistai pastebi, kad labai dažnai vaikai, kurie užsienio kalbų pradeda mokytis ankstyvoje vaikystėje, nesąmoningai perkelia įgytas žinias ir įgūdžius į gimtąją kalbą. Dėl šios priežasties labai dažnai jie būna pranašesni už kitus savo bendraamžius. O baimintis, jeigu vaikas kartas nuo karto supainioja skirtingų kalbų žodžius, nereikėtų. Daug didesnę neigiamą įtaką gimtosios kalbos raidai bei taisyklingumui gali padaryti netinkamos televizijos laidos, reklamos, animaciniai filmukai ar kompiuteriniai žaidimai.

– Ar tiesa, kad antrąją kalbą vaikai išmoksta taip pat lengvai, kaip ir gimtąją?

– Jeigu kalbos mokymasis prasideda ankstyvajame amžiuje – taip. Visos kalbos yra susiję, skolinasi viena iš kitos žodžius, posakius ir gramatines konstrukcijas, todėl vaikas gali vienu metu sėkmingai mokytis kelių kalbų. Vaikai yra imlūs, todėl mokydamiesi skirtingų kalbų jie eksperimentuoja, aiškinasi jų struktūrą, tarpusavio sąveikas ir pan.

– Kokią naudą, be išmokstamos kalbos, teikia ankstyva darželinuko pažintis su užsienio kalba? Maži vaikai mokosi eilėraščių ne tam, kad prisimintų juos užaugę – taip yra lavinama jų atmintis. Kokias savybes ugdo ankstyvas užsienio kalbos mokymasis?

– Kalbų mokymasis turi labai daug privalumų. Vystosi vaikų kritinis bei loginis mąstymas, dėmesio telkimas, minčių formulavimas bei reiškimas. Moksliškai įrodyta, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymasis turi įtakos ir sėkmingam kitų dalykų mokymuisi.

Harvardo universiteto tyrimas įrodė, kad vaikai, kurie mokosi užsienio kalbos, parodo daug geresnius rezultatus matematikos ir kalbų standartizuotų testų metu, nei jų bendraamžiai, kurie užsienio kalbų nesimoko. „KALBA“ vaikų programoms keliami ir papildomi tikslai, tokie kaip bendrosios fizinės vaiko raidos skatinimas, pozityvios mokymosi patirties kūrimas bei tolerancijos ugdymas.

– Tad darželyje kalbų besimokiusiems vaikams ateityje apskritai lengviau sekasi mokslai?

– Vienareikšmiškai taip. Vaikai pasižymi išskirtiniu imlumu ir lengvesniu informacijos įsisavinimu. Mūsų praktika rodo, kad vaikai, kurie pradeda mokytis kalbų nuo 3-5 metų, žinių ir gebėjimų atžvilgiu yra daug pranašesni už savo bendraamžius, kurie su užsienio kalbomis susipažįsta tik pradinėse klasėse. O turint omenyje, kad visų kalbų mokymasis yra panašus, jos turi bendrų žodyno bei gramatinių konstrukcijų bruožų, antros ar trečios užsienio kalbos mokymasis savaime tampa daug lengvesnis ir efektyvesnis.

„KALBA“ yra oficialus Cambridge English egzaminų centras Lietuvoje. Ikimokyklinį ugdymo įstaigų tinklą „Vaikystės sodas“ lankantys vaikai gali mokytis anglų kalbos nuo 3 metų, ir po ketverių mokslo metų (būdami septynerių) laikyti Cambridge egzaminą. Kuo šis egzaminas svarbus?

Specialiai „Vaikystės sodui“ sukurtos anglų kalbos mokymo programos pagrindinis tikslas nėra Cambridge English YLE Starter egzaminas bei jo išlaikymas. Tai tik galimybė ir privalumas. Mūsų tikslas – supažindinti sodiečius su anglų kalba, plėsti jų žodyną, paruošti vaikus vartoti kalbą realiose gyvenimo situacijose.

Tuo tarpu galimybė išsilaikyti Cambridge YLE Starter egzaminą yra puiki motyvacinė priemonė vaikams, kadangi jie orientuojami į rezultatą, o gautas tarptautinis sertifikatas yra objektyvi kokybės garantija.

– Leidžiant vaikus į darželio grupę, kurioje mokoma užsienio kalbos, pats svarbiausias dalykas, matyt, yra tinkami metodai. Ar su tokio amžiaus vaikais naudojama speciali mokymo metodika?

– Darželiuose ankstyvasis užsienio kalbų mokymas vyksta kitaip, nei paauglių ar suaugusiųjų kursuose, nes tai sąlygoja vaikų raidos ypatumai. Kadangi 3 metų vaikai dar negeba valdyti rašymo priemonės, sąmoningai nesuvokia mokymosi proceso ir pan., jų anglų kalbos žinios ir įgūdžiai lavinami remiantis kasdienine vaikams įprasta veikla – žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį.

Pamokų metu klausomasi dainelių, žiūrimi filmukai, skaitomos istorijos, kortelių ir paveikslėlių pagalba lavinamas žodynas. Ypatingas dėmesys skiriamas kinestetiniams vaikų poreikiams, kai mokymo metodai neriboja vaikų judėjimo (įprastose pamokose mokymas labai standartizuotas, t.y. vaikai sėdi prie stalų, negali daug judėti).

– O gal vaikas, kuris tokiame amžiuje – itin imlus, gali mokytis anglų kalbos tiesiog namuose, žiūrėdamas filmukus ir pan?

– Papildomas savarankiškas mokymasis ir tėvelių pagalba yra labai naudingi dar efektyvesniam kalbų įsisavinimui. Mes visuomet rekomenduojame skatinti vaikus žiūrėti edukacinius filmukus bei žaisti lavinamuosius kompiuterinius žaidimus namuose, tačiau tai turi būti daroma atsakingai, kontroliuojant mokymo medžiagos turinį bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio.

– Kaip į ankstyvąjį užsienio kalbų mokymąsi žiūri kitos Europos valstybės ar net visas pasaulis? Kokia kitų šalių praktika?

– Daugumoje ES šalių yra privalomas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas, pradedant jau 1-2 mokymosi metais. Pvz.: Maltoje vaikai pradeda mokytis kalbų būdami 5 metų, Lenkijoje – 7, Lietuvoje šiuo metu užsienio kalba privaloma nuo 2 klasės. Pastaruoju metu pastebima tendencija užsienio kalbų mokymąsi ankstinti. Amerikos universitetų mokslininkai giria Europos šalių praktiką ir ragina jų patirtį perimti ir pritaikyti Jungtinių valstijų švietimo sistemoje.

Šaltinis: www.delfi.lt.

Studijos užsienyje gali nekainuoti nė cento, bet gali pareikalauti ir keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų iki to momento, kol pagaliau laikysite rankose išsvajoto universiteto diplomą. Ekspertai pateikia naujausią informaciją apie studijų užsienyje ir pragyvenimo kainas.

Lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau auga, ypač – Jungtinėje Karalystėje, kur studijuoti, pasak specialistų, gali kiekvienas – ir pirmūnai, ir tie, kuriems labiau sekasi praktinės disciplinos.

Prognozuojama, kad šiemet stojančiųjų į Anglijos universitetus skaičius turėtų išaugti apie 10 proc.

Manoma, kad prie studijų Jungtinėje Karalystėje paklausos augimo prisidėjo ne tik praktinės priežastys, bet ir politinės aktualijos – šalies priimtas sprendimas pasitraukti iš ES.

Ateityje studentams iš Lietuvos studijos čia gali brangti, tad skubama pasinaudoti paskutine proga mokėti mažiau.

Mokslai užsienyje: kiek kainuoja studijos ir kiek – pragyvenimas

Jei tektų mokėti už mokslą, bakalauro studijos Jungtinės Karalystės universitete iki diplomo gavimo kainuotų apie 30 tūkst. eurų, tačiau dauguma lietuvių ir kitų šalių studentų (tarp jų – ir patys britai)  pasinaudoja galimybe gauti valstybinį Jungtinės Karalystės finansavimą studijoms – t.y. paima paskolą 30 metų.

„Bakalauro studijos Jungtinėje Karalystėje yra finansuojamos valstybine „Student Finance England“ paskola, kuri padengia visą studijų kainą. Mokėti paskolą reikės pradėti nedidelėmis dalimis tik pradėjus dirbti ir tik tuomet, kai gaunamos pajamos pasieks tam tikrą lygį. Šią progą išnaudoja daugelis, o statistika rodo, kad dėl taikomų lengvatinių sąlygų grąžinti visą studijų paskolos sumą prireikia tik 7 proc. studentų“, – pastebi karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas, bendrovės „KALBA” vadovas.

Tad ruošiantis studijoms Jungtinėje Karalystėje labiausiai reikėtų pasirūpinti lėšomis pragyvenimui. Specialistai skaičiuoja, kad Anglijoje pragyvenimas trejus metus (kiek ir trunka bakalauro studijos) gali kainuoti apie 23,5 tūkst. eurų. Tiesa, tam irgi galima gauti valstybinį finansavimą, tačiau reikės atitikti nustatytus kriterijus.

„Pradžiai reikia turėti santaupų, o vėliau, kaip rodo praktika, 9 iš 10 lietuvių studijų metu dirba ir patys užsidirba pragyvenimui reikalingas lėšas“, – teigia R. Jurkėnas.

Tuo tarpu studijoms pasirinkus, pavyzdžiui, Daniją, skolintis mokslams nereiktų, nes studijos ES piliečiams čia apskritai nemokamos. Tačiau pragyvenimas yra brangesnis nei Anglijoje ir per trejus metus gali atsieiti apie 29 tūkst. eurų. Tiesa, čia taip pat galima kreiptis dėl valstybinio finansavimo pragyvenimo išlaidoms padengti.

„Nepaisant to, pastebime, kad Danijos valstybė neseniai gana drastiškai nurėžė ES piliečiams skirtų studijų programų anglų kalba skaičių, dėl to ši studijų kryptis tarp lietuvių darosi mažiau populiari“, – priduria karjeros konsultantas R. Jurkėnas.

Olandijoje studijos yra mokamos praktiškai be jokių išlygų ir siekiantiems bakalauro laipsnio kainuoja per 6 tūkst. eurų. Papildomai daugiau nei 21 tūkst. eurų reikėtų planuotis pragyvenimui arba taip pat bandyti sėkmę gauti šalies finansavimą pragyvenimo išlaidoms.

Dar daugiau išlaidų nei Europoje žada studijos Jungtinėse Amerikos Valstijose: jei nepavyksta gauti stipendijos gabiausiems ar pasinaudoti kitomis finansavimo galimybėmis, čia bakalauro diplomo kaina, įskaitant pragyvenimo išlaidas, gali siekti ir 42-50 tūkst. eurų.

Išsiugdė atsakingą įprotį: vaikų studijoms taupo nuo kūdikystės

„Kad uždirbti tokią sumą savo vaikų mokslams, vidutinę algą gaunančiam lietuviui reikėtų dirbti maždaug 7 metus”, – skaičiuoja Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Jis įvardija priežastis, kurios turi įtakos studijų užsienyje populiarumo augimui.

„Vis daugiau Lietuvos gyventojų, vos susilaukę vaikų, išsiugdo įprotį nuosekliai taupyti jų ateičiai ir studijoms. Neretai prie to prisideda ir seneliai, krikšto tėvai. Į Lietuvos ir užsienio universitetus jau ateina pirmosios jaunuolių kartos, kurių mokslams tėvai nuosekliai taupė dešimt ir daugiau metų. Taip sumažinama finansinė našta šeimai ir studijos užsienyje tampa daug lengviau pasiekiamos”, – atkreipia dėmesį A. Bakšinskas.

Pašnekovas taip pat pastebi, kad taupymas vaikų ateičiai aktualus ir nesidairantiems į užsienio šalis – juk daugybė jaunuolių už studijas moka ir Lietuvoje, padidėja ir pragyvenimo išlaidos išvykus mokytis į kitą miestą.

„Tėvai skaičiuoja ir mato, kad dažnai išlaidos būsto nuomai, maistui, transportui Lietuvoje yra ne ką mažesnės nei užsienio šalyse, – priduria A. Bakšinskas. – Be to, dalis tėvų galvoja, kad jei sutaupytų lėšų ir neprireiks studijoms, tai bus puiki dovana vaiko pradiniam įnašui įsigyjant būstą.”

Asociacijos duomenimis, maždaug kas antras Lietuvos gyventojas norėdamas kaupti savo vaikų studijoms renkasi kaupiamąjį gyvybės draudimą.

Skaičiuojama, kad vidutinė gyvybės draudimo įmoka, kurią lietuviai skiria kas mėnesį taupymui savo vaikų mokslams, siekia apie 40 eurų per mėnesį. Dažniausiai pradedama taupyti vos gimus vaikui arba kai atžala pradeda eiti į mokyklą.

„Jau dauguma supranta, kad taupyti vaikų ateičiai ir mokslams būtinai reikia. Tačiau indėliams dabar taikomos nulinės palūkanos, todėl infliacija valgo pinigus, o jei tiesiog laikai pinigus sąskaitoje, tada juos labai paprasta bet kada išsiimti ir išleisti kažkam kitam”, – pastebi A. Bakšinskas.

Škotijoje studijavęs Edvinas: „Prasimaitindavau ir už 100 eurų per mėnesį“

Neseniai psichologijos bakalauro studijas Aberdyno universitete (Škotija) baigęs šiaulietis Edvinas Pilipavičius visiems svajojantiems apie studijas užsienyje pataria būtinai bandyti sėkmę.

„Siūlyčiau pasidomėti valstybės finansuojamo mokslo galimybėmis studentams iš ES, ką pats ir padariau, todėl man mokslai nekainavo. Studijų paskolų sąlygos Jungtinėje Karalystėje taip pat daugeliui yra palankios ir priimtinos, be to, galima dirbti ir užsidirbti. Būsto nuoma čia nuo 3 iki 5 kartų brangesnė, nei Lietuvoje, tačiau maisto kainos labai panašios. Kukliai verčiantis studentas Škotijoje gali prasimaitinti ir už šimtą eurų per mėnesį”, – tvirtina Edvinas ir priduria, kad įskaitant nuomą pragyvenimui reikėtų turėti bent 400-500 eurų per mėnesį.

Šiaulietis skaičiuoja, kad jo ketverių metų studijos Škotijoje tėvams iš viso kainavo daugiau nei 8 tūkst. eurų. „Jie tam ilgai ruošėsi, taupė. Žinojo, kad man tai yra svarbu”, – priduria vaikinas.

Išvykdamas į Škotiją Edvinas ir pats turėjo susitaupęs apie 2 tūkst. eurų, o vėliau, apšilęs Škotijoje kojas, dalį dienos pradėjo dirbti.

„Pirmaisiais studijų metais man buvo gana sunku adaptuotis, todėl neskubėjau ieškotis darbo. Tačiau vėliau įsidarbinau ir dėl to labai džiaugiausi, nes nuo to laiko tėvams reikėjo skirti mažiau lėšų mano išlaikymui, – pasakojo E. Pilipavičius. – Dirbau nuo šešių iki dešimtos valandos sporto prekių parduotuvėje – priiminėjau siuntas, dėliojau magnetukus ant prekių, o po to – į paskaitas. Sąmoningai neieškojau darbo bare ar naktiniame klube, nes nenorėjau apleisti mokslų.”

Norintiems studijuoti užsienyje, bet neturintiems tam pakankamai lėšų, Edvinas duoda dar vieną patarimą: prieš įstojant į universitetą metus laiko pagyventi užsienyje ir padirbėti. „Taupiai gyvenant taip galima nemažai užsidirbti būsimiems mokslams”, – pataria pašnekovas, nuo šio rudens tęsiantis klinikinės psichologijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete ir savo karjerą planuojantis Lietuvoje.

Šaltinis: www.gda.lt 

Galimybių, ką veikti pabaigus mokyklą, gausa, aplinkos spaudimas, baimė, ką pasakys tėvai, klausimai, ką iš tiesų nori veikti gyvenime, galvą susuka daugeliui abiturientų. Kol moksleiviai laužo galvas dėl pasirinkimų begalybės, specialistai pastebi, kad užuot pabandę išsigryninti tikruosius savo polinkius, moksleiviai žengia lengviausiu klaidų ir bandymų keliu.

Rūbų paieškai – daugiau laiko nei karjeros planavimui

Viena didžiausių klaidų, kurią daro abiturientai, nesuvokimas, kad karjera – tai ilgas procesas, reikalaujantis ne vienkartinio spontaniško apsisprendimo, bet laiko ir savęs pažinimo. Tuo įsitikinęs Rytis Jurkėnas, edukacinės bendrovės „Kalba“ kūrėjas, profesionalus konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais.

„Paradoksalu, bet dabar jaunas žmogus kur kas daugiau laiko skiria, pavyzdžiui, striukės pirkimui, nei karjeros planavimui. Juk dažniausiai prieš pirkdamas striukę, ją keletą kartų pasimatuoji, palygini su kitomis ir neperki tol, kol neįsitikini, kad būtent ši, o ne kita, tinka ir patinka labiausiai. Tuo tarpu karjeros planavimo atžvilgiu stebime atvirkštinę situaciją. Kai kurie abiturientai gegužės mėnesį dar nebūna apsisprendę, kur stos ar ką veiks pabaigę mokyklą, o kai ateina laikas pateikti dokumentus, tiesiog priima spontanišką sprendimą“, – sako jis.

Pasak jo, šiais laikais galimybių baigus mokyklą yra tiek daug, kad abiturientus tokia pasirinkimų aibė netgi gąsdina ir kelia įtampą. Turbūt tiesiausias kelias išsiaiškinti ne tik ką nori, bet ir ką iš tiesų galėtum veikti gyvenimą – sąmoningas savęs pažinimas, savo galimybių bei polinkių tyrinėjimas. Tam yra gausybė instrumentų – nuo prigimčių ir intelekto testų, egoCOMPASS iki Karjeros interesų sistemos.

„Pasitaiko, kad žmonės, įstoję į odontologijos studijų programą, tik trečiame kurse „sužino“, jog neturi subtiliojo kūno intelekto – šioje profesijoje būtino motorikos gebėjimo kruopščiai dirbti su smulkiais daiktais. Natūralu, kad tokį faktą žinodamas anksčiau, odontologo profesijos veikiausiai net nesirinktum. Bet jauni žmonės mokykloje per daug susifokusuoja į gerus pažymius, kurie tikrai negarantuoja sėkmingos karjeros. Kur kas svarbesnis kriterijus – savęs pažinimas. Beje, tai nėra baigtinis procesas, jis tęsiasi visą gyvenimą ir bazines žinias apie save ir savo gebėjimus reiktų įgyti dar prieš renkantis karjeros kelią“, – pabrėžia jis.

Daugiau sužinoti apie tai, kokią karjerą ar gyvenimo kelią rinktis, kaip į situaciją pažvelgti „kitu kampu“, atsispirti aplinkos spaudimui vasario 7–9 d. bus galima parodoje „Studijos 2019”. Specialistai dalinsis sėkmingos karjeros paslaptimis, aktualia informacija apie studijas užsienyje, įkvepiančiais pasakojimais, konsultuos aktualiausiais klausimais.

Šaltinis: www.zmones.lt Publikuota: 2019-01-23 11:38

Vilniuje vyksta kasmetinė paroda „Studijos 2019”, į kurią idėjų savo karjerai ieškoti suvažiuoja tūkstančiai jaunuolių iš visos Lietuvėjos. Kaip sėkmingai siekti karjeros ir kiek svarbus čia kūrybiškumas? Diskusijoje dalyvaus pranešimus studijų parodoje skaitysiantys dainininkė, marketingo specialistė, socialinių tinklų žinovė Dovilė Filmanavičiūtė ir profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas. „Ai, pabandom“, – sako Vilniuje, Žirmūnuose, kirpėja dirbanti Diana Čepulienė, sulaukusi kvietimo dalyvauti radijo eksperimente ir laidoje pabūti ne tik pašnekove, bet ir vedėja. Taigi kaip seksis Dianai vesti tiesioginę radijo laidą? Kokios kirpyklos aktualijos arba apie ką kalba žmonės, kol juos kerpa? Ved. Diana Čepulienė ir Edvardas Kubilius.

Laidos įrašą perklausyti (nuo 32:21) galite čia >

Šaltinis: www.lrt.lt

au ketvirtą kartą pavasarį Kaune rinksis aktyviausių Lietuvos mokyklų mokytojai ir moksleiviai, kurie susirungs Lietuvos mokyklų apdovanojimuose (LMA). Balandžio 11 dieną KTU „Santakos“ slėnyje paaiškės dešimties nominacijų nugalėtojai. Renginio globėja – LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Šiais metais organizatoriai siūlo rinkti ir balsuoti už savo favoritus šiose nominacijose: „Metų mokytojas“ „Metų moksleivis“, „Metų mokykla“, „Metų projektas“, „Metų mokinių taryba“, „Metų kūrybiškumas“, „Metų mokyklos prezidentas“, „Metų pagalbininkas“, „Metų būrelis“, „Metų pilietiškumas“.

LMA nugalėtojų laukia KTU ir rėmėjų įsteigti prizai bei unikalios apdovanojimų statulėlės. Nuolatinis LMA partneris – edukacines paslaugas teikianti įmonė „KALBA“ šiemet puikiais prizais apdovanos net trijų nominacijų („Metų mokytojas“, „Metų mokyklos prezidentas“ ir „Metų pagalbininkas“ ) laimėtojus.

Visą straipsnį perskaityti  galite čia >

Šaltinis: www.ktu.edu 

Nori sužinoti, kas tapo metų geriausiais? Kviečiame stebėti tiesioginę Lietuvos mokyklų apdovanojimai 2019 transliaciją, iš KTU Santakos Slėnis!

Pasirodė naujausias «Kur stoti» numeris, kuriame KALBA pasakoja apie studijas užsienyje.

Žurnalo tiražas — 11 tūkst.

Platinamas spaudos kioskuose, knygynuose, prekybos centruose ir įvairiuose edukaciniuose renginiuose.

[cmsmasters_image align=»right» animation_delay=»0″]32762|http://kalba.lt/wp-content/uploads/2019/05/Studijos_kur-stoti.png|full[/cmsmasters_image]

ŽINIŲ TRŪKUMAS KAINUOJA
Be gimtosios, dar bent vieną kalbą moka 56 proc. Europos Sąjungos gyventojų. ES dominuoja anglų, prancūzų ir vokiečių kalbos. Anglų kalba populiariausia užsienio kalba beveik visoje Europoje, išskyrus Liuksemburgą, Slovakiją ir Baltijos šalis. Kitose Baltijos šalyse, kaip ir Lietuvoje, daugiausia žmonių moka rusų, Slovakijoje – čekų, o Liuksemburge – vokiečių kalbą. Beje kai kurios šalys yra bandžiusios suskaičiuoti, kiek pinigų praranda dėl to, kad jų gyventojai nemoka tam tikrų kalbų. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija skaičiuoja, jog nuostoliai siekia 48 mlrd. svarų sterlingų (67 mlrd.eurų) per metus. Tiek būtų galima uždirbti, jei darbuotojai galėtų laisvai susikalbėti su Brazilijos, Rusijos gyventojais ir dirbti su šiomis rinkomis.

Lengva, kai nori Kalbas kartais bandoma suskirstyti pagal tai, kaip sunku jas išmokti. Lietuvių kalba visuomet patenka į sudėtingesniųjų sąrašą. O kurias užsienio kalbas sunkiau ir lengviau išmokti lietuviams? Anot R. Jurkėno, iš klasikinių kalbų – italų, ispanų, prancūzų, vokiečių–sunkiausia lietuviams pasirodo esanti prancūzų kalba. Skandinavų kalbos nelengvos visiems, bet sunkiausia išmokti danų ir suomių kalbų. Tačiau moksleiviams lengviau, bet kas – tik ne rusų kalba. Pašnekovo manymu, tai lemia keli dalykai. Visų pirma, motyvacijos trūkumas – rusų kalbos
vaikai tiesiog nenori mokytis, ją pasirinkti įtikina tėvai, mokytojai. Be to, rusų kalbos dažnai mokoma nešiuolaikiškai: vadovėliuose pateikiama ne itin įdomi, sudėtinga medžiaga, pavyzdžiui, senąja rusų kalba parašytos Aleksandro Puškino pasakėčios. Anot R. Jurkėno, tai būtų tas pats, jei anglų kalbos pradėtume mokyti nuo originalių V. Šekspyro sonetų. Paprašyti įvardyti kalbas, kurių vertėtų mokytis lietuviams, pašnekovai vieningai pradeda nuo anglų kalbos. Taip pat pamini vokiečių, prancūzų, rusų kalbas. R. Jurkėnas dar prideda ispanų kalbą ir primena, jog šią kalbą pasaulyje vartoja daugiau nei dvidešimties šalių gyventojai. Kiek laiko reikia išmokti kalbai? Anot R. Jurkėno, pradmenims įgyti reikia kalbai skirti bent 40 akademinių valandų pamokose (1 akademinė valanda atitinka 45 min.) ir tiek pat namie. Namų darbai, mokantis kalbos, – labai svarbūs! 200 akademinių valandų leistų kalbos išmokti gana gerai, o po 400 valandų galėtume ja studijuotiuniversitete.

[cmsmasters_gallery layout=»gallery» gallery_type=»grid» gallery_padding=»10″ image_size_gallery=»full» gallery_columns=»4″ gallery_links=»lightbox» animation_delay=»0″]32765|http://kalba.lt/wp-content/uploads/2019/05/Kalbu-mokomes-ir-del-darbo-ir-del-meiles_Savaite_page-0001-150×150.jpg,32766|http://kalba.lt/wp-content/uploads/2019/05/Kalbu-mokomes-ir-del-darbo-ir-del-meiles_Savaite_page-0002-150×150.jpg[/cmsmasters_gallery]

2019 m. birželio 1 d. vyko varžybos Plaukimo klubo BANGA taurė 2019 — skirta Vaikų gynimo dienai paminėti. Šiose varžybose dalyvavo daugiau nei 300 jaunųjų sportininkų iš visos Lietuvos! Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie šio sportiško projekto ir 6 geriausiems plaukikams skyrėme dovanėles — KALBOS dovanų rinkinius (KALBA medžiaginiais maišiukas, užrašų knygutė, tušinukas, kaklajuostė / pakabukas, pamokų tvarkaraštis, Vasaros veiklos katalogas, mini piešukai).

Daugiau informacijos apie renginį skaitykite čia

[cmsmasters_image align=»left» animation_delay=»0″]33407|http://kalba.lt/wp-content/uploads/2019/06/IMG_2377.jpg|full[/cmsmasters_image]

Kodėl vieniems mokytis kalbas sekasi geriau, o kitiems – smarkiai prasčiau? Žinių radijo laidoje „Karjeros akiniai“ karjeros ekspertas Rytis Jurkėnas papasakojo, kas yra kalbinis intelektas, kaip jis pasireiškia ir kaip auginti savo vaikus, kad kalbų mokymasis jiems būtų sėkmingas.

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt

Žmogaus erdvinis intelektas susiformuoja vėliau nei visi kiti. O kuo pasireiškia žemas erdvinis intelektas? Kokie žmogui kylantys sunkumai gali signalizuoti žemą erdvinį intelektą?

Straipsnį, kuriame aptariami aukščiau paminėti aspektai ir ne tik, rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt

KALBA kursų ir egzaminų centro vadovė Jūratė Mateikaitė bei kokybės vadovė Eglė Kazlauskienė papasakojo apie karantino keliamus išsūkius bei pasidalino mintimis, kaip šį laiką galima išnaudoti tinkamai tam, jog būtų lengviau išlikti konkurencingais sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt

Jau ne vienerius metus pastebima tendencija, kad bakalauro studijas pabaigę lietuvaičiai dairosi tolimesnių magistro studijų galimybių užsienyje, tačiau kokie konkretūs veiksniai tai lemia? Kokie yra pagrindiniai studijų užsienyje privalumai bei kokioje šalyje įgiję aukštąjį išsilavinimą lietuvaičiai darbdavių yra itin laukiami ir Lietuvoje?

Visą straipsnį, kuriame aptariami aukščiau paminėti aspektai ir ne tik, rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt 

Dar vieną straipsnį, kuriame plačiau aptariamos pasirinkimo studijuoti užsienyje subtilybės, rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt

Nemaža dalis studentų svarsto apie galimybę studijuoti užsienyje ir kardinaliai pakeisti aplinką bei draugų ratą. Priimant tokį drastišką sprendimą, neretai jiems kyla daugybė klausimų, vienas iš jų, ar vis dėlto verta važiuoti studijuoti į užsienį? Savo mintimis apie tai ir dar daugiau dalinosi KALBA įkūrėjas, profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas.

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt

University of Derby — neabejotinai vienas labiausiai pamėgtų užsienio universitetų lietuvių tarpe. Kokios priežastys tai sąlygoja, kokiais privalumais ir išskirtinumais pasižymi šis universitetas bei ką reikia daryti, norint į jį įstoti?

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt

Kur ir ką studijuoti? Tai klausimai, kurie dažniausiai neramina jaunus žmones. Edukacinių bendrovių grupės KALBA įkūrėjas, profesionalaus karjeros konsultantas moksleivių karjeros festivalyje STUDFESTAS skaitė pranešimą apie tai, kaip studijų pasirinkimą paversti lengvesniu.

Viso pranešimo įrašą rasite čia >

Šaltinis: www.15min.lt

2021 m. vykdėme projektą „Svajonių komanda“, kurio pagrindinis tikslas — pristatyti geriausių Lietuvos darbdavių sėkmės istorijas, kurios gali tapti pavyzdžiu visiems Lietuvos darbdaviams ir darbuotojams. Dauguma įmonių siekia suburti komandą, kuri yra įsitraukusi, pritraukia įmonei klientų ir suteikia jiems gerą patirtį. Ką išskirtinio daro geriausi darbdaviai ir kaip jiems pavyksta suburti, išlaikyti ir ugdyti savo „Svajonių komandą“?

Visą projekto turinį — straipsnius — rasite čia >

Šaltinis: www.vz.lt

„Kalba» Studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis VŽ tinklalaidėje „Verslo balsas» kalbėjo apie tai, kokią įtaką studijų užsienyje pasirinkimams turi nuotolinis mokymas, nerimas dėl egzaminų rezultatų ir, žinoma, pandemija bei „Brexit».

Tinklalaidės įrašą rasite čia >

Šaltinis: www.vz.lt Publikuota: 2021-01-20

„Kalba.lt“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis pasidalino mintimis apie problemas, kylančias Lietuvos jaunuoliams, norintiems studijuoti užsienyje.

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.lrt.lt Publikuota: 2021-03-13

„Kalba.lt“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis dalyvavo LRT radijo švietimo laidoje „Dešimt balų», kurioje diskutavo apie priėmimą į užsienio šalių universitetus ir tai, kokią įtaką tam turi Lietuvos jaunuolių valstybinių brandos egzaminų rezultatai bei lietuviškas brandos atestatas.

Laidos įrašą rasite čia >

Šaltinis: www.lrt.lt Publikuota: 2021-06-24

Kaip atpažinti, kam gabus jūsų vaikas? Kaip jaunuoliui rasti savo kelią po mokyklos? Pakeisti savo gyvenimą, kai tau 40-mt? Ir kaip neprarasti noro tobulėti sulaukus garbaus amžiaus? Visi atsakymai į šiuos ir dar daugiau klausimų bei įdomios diskusijos — 2019/2020 m. vykusiuose mūsų ir Žinių radijo laidų cikluose Karjeros akiniai.

Visų laidų įrašus rasite čia >

Šaltinis: www.ziniuradijas.lt

1toks unikalus — mokslo, karjeros ir visuomenės aktualijoms skirta laida, kurią veda Rytis Jurkėnas, edukacinių bendrovių „KALBA” ir „egoPERFECTUS” kūrėjas, profesionalus karjeros konsultantas. Laidoje gvildenamos žmonių problemos, susijusios su karjera skirtinguose sektoriuose, pozicijose bei gyvenimiškose situacijose bei patariama, kaip jas įveikti, kokius metodus naudoti ir į kokius klausimus sau atsakyti.

Visų laidų įrašus rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt

„Kalba.Lt“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis naujienų portalo 15min.lt interviu kalbėjo apie tai, kodėl jį gąsdina abiturientų noras daryti metų pertrauką be jokio plano, taip pat apžvelgė tai, kodėl būsimi studentai vis dažniau renkasi studijų kryptis būtent užsienio universitetuose.

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.15min.lt Publikuota: 2021-07-30

„Kalba.Lt“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis 15min.lt studijoje, projekte Metas rinktis diskutavo apie tai, kodėl verta rinktis studijas užsienyje — Paulius pasidalino ne tik profesionaliomis įžvalgomis, bet ir savo pačio patirtimi.

Laidos įrašą rasite čia >

Šaltinis: www.15min.lt Publikuota: 2021-08-02

Profesionalus KALBA.lt karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas 15min.lt studijoje, projekte Metas rinktis pasidalino savo mintimis apie tai, kaip pasirinkti tinkamą specialybę — rinktis patogią ir gerai apmokamą, o gal itin mylimą ir širdžiai patrauklią profesiją? Rytis studijoje aptarė ne tik šį, bet ir kitus daugeliui jaunų žmonių aktualius klausimus.

Laidos įrašą rasite čia >

Šaltinis: www.15min.lt Publikuota: 2021-08-02

Kalbų žinovės — „Kalba.Lt” kursų ir egzaminų centro vadovė Jūratė Mateikaitė bei Kauno regiono kokybės vadovė Eglė Kazlauskienė su naujienų portalu 15min.lt pasidalino savo mintimis apie tai, kaip išlaisvinti vaikų potencialą ir sustiprinti esamų kalbų bazę.

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.15min.lt Publikuota: 2021-08-17

„KALBA“ studijų užsienyje plėtros vadovas Paulius Jakuitis Delfi studijoje kalbėjo apie tai, jog siekiant įstoti į užsienio universitetą dažnu atveju egzaminų rezultatai beveik nieko nereiškia, tačiau yra vertinami kiti dalykai. Paulius taip pat apžvelgė pandemijos įtaką pasirinkimui studijuoti įvairiose pasaulio šalyse.

Visą straipsnį ir pokalbio įrašą rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt Publikuota: 2021-06-19

UAB „Iremas“ projektų vadovas Jurgis Krukis, sėkmingai baigęs nuotolinius „Kalba.Lt“ anglų kalbos kursus, papasakojo apie jį motyvavusius veiksnius bei kaip jam sekėsi mokytis kalbos būtent nuotoliniu būdu.

Visą straipsnį, kuriame pasakojama Jurgio sėkmės istorija, rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt Publikuota: 2021-09-01

Turbūt daugelis supranta, jog šiais laikais pravartu mokėti daugiau užsienio kalbų, nors šiandieniniame pasaulyje ir dominuoja anglų kalba — tačiau kokios priežastys tai lemia?

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt Publikuota: 2021-09-20

Keleto užsienio kalbų mokėjimas suteikia daugiau nei vieną privalumą darbinėje aplinkoje. Įvairios kalbos leidžia bendrauti su kolegomis ir klientais iš kitų šalių, aiškiau pristatyti savo produkto ar paslaugos privalumus parodose ar net yra tas svertas, kuris padeda sudaryti sėkmingą sandorį.Jei norime veržtis į užsienio rinkas, lietuvių kalbos tikrai neužteks: reikės išmokti anglų, rusų, vokiečių ar net kinų kalbas.

Visą straipsnį apie užsienio kalbų svarbą bei naudą verslui rasite čia >

Šaltinis: www.delfi.lt Publikuota: 2021-10-13

KASNAUJO.NO redakcija kalbino KALBA kursų ir egzaminų centro vadovę Jūratę Mateikaitę ir kokybės vadoves Agnietę Žukauskaitę ir Eglę Kazlauskienę, kurios pasidalino savo įžvalgomis bei atsakė į klausimus apie kalbų mokymąsi, įgūdžių tobulinimą bei kalbų pamokas vaikams.

Visą straipsnį rasite čia >

Šaltinis: www.kasnaujo.no Publikuota: 2021-05-05