Ar loginis mąstymas gali trukdyti?

Loginis intelektas yra vienas iš dešimties Howard Gardner išgrynintų intelektų. Yra priimta, kad intelektai susiformuoja apie 14 gyvenimo metus. Paskui, metams bėgant, reikia labai daug pastangų norint formuoti tam tikrus intelektus. Tuo tarpu loginis intelektas yra gebėjimas mąstyti ir dėliot logines sekas. Reiškia – iš sudėtingų dalykų daryti kažkokius loginius apibendrinimus, skaičiuoti mintinai, daryti aritmetinius veiksmus.

Pasidalinkite įrašu

Loginis intelektas yra vienas iš dešimties Howard Gardner išgrynintų intelektų, kurie susiformuoja apie 14 gyvenimo metus. Loginis intelektas yra gebėjimas mąstyti ir dėlioti logines sekas. Reiškia – iš sudėtingų dalykų daryti kažkokius loginius apibendrinimus, skaičiuoti mintinai, daryti aritmetinius veiksmus.

Turbūt didžiausia problema, kalbant apie loginį intelektą, mano galva, yra angažavimas. Šiuolaikiniame pasaulyje mes esame logikos įkaitai. Mes girdime – matematika yra mokslų motina! Jeigu žiūrėtume į šios dienos visuomenę ir kaip ji veikia, kaip mes keliame technologijų, gamtos mokslų žinias ant pjedestalo – tai taip, šiuose moksluose loginis intelektas yra labai svarbus.

Tačiau žvelgdami į pasaulį visapusiu požiūriu ir žiūrėdami, ką žmonės veikia visą dieną, suprasime, kad to loginio intelekto ir reikia tik tiems 30 proc. populiacijos. Tada kyla klausimas, ar teisinga išaukštinti tik tuos 30 proc. populiacijos su aukštu loginiu intelektu? Juk mes turime 10 intelektų ir 9 prigimtis. Kodėl mes vieną intelektą iškeliame kaip geriausią?

Taip, loginis intelektas yra svarbus. Bet tikrai nemanau, kad jeigu tu neturi 9 matematikos dalyke, tai tu jau esi niekam tikęs! Jeigu žmogus neturi stipriai išreikšto muzikinio intelekto, mes gi nesakome, kad jis yra prastas. Taip pat – jeigu neturi aukštai išreikšto gamtinio intelekto – irgi nemanome, kad tas žmogus niekam tikęs. Bet jeigu nelabai moki matematikos, tai jau reiškia, kad su tavimi yra kažkas negerai. Mes matuojame žmogaus protingumą tik pagal jo loginį intelektą. Mano galva, tai yra ryškus perlenkimas.

Jau girdžiu, kaip sakot, o tai kaip logiškas argumentavimas, ar jis nebūtinas? Žmogus, turintis aukštą logiką, argumentus dėstys vienu keliu. Žmogus su ženkliau išreikštu ar vidutiniu loginio intelekto pasireiškimu, dėstys kitu keliu. Ir jis taip pat ras sprendimą ir padarys išvadas ne prastesnes, o galbūt dar geresnes, nes žvelgs į tą pačią problemą kitu kampu. Ir jis dėl to nėra nė kiek mažiau protingas! Svarbu, kaip žmogus yra protingas, o ne kokį jis turi loginį intelektą.

Kaip manote jūs?

Registruokitės naujienlaiškiui

Gaukite naujienas apie mūsų produktus, pasiūlymus ir renginius.

Daugiau straipsnių

Korepetitoriavimas

Moksleivio mokymosi procesas turi būti sklandus ir sistemingas, tačiau, atsiradus žinių spragoms ir jų neužpildžius laiku, bendras žinių lygis ne tik krenta, bet didėja ir jų kiekis. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į korepetitorius ir išsiaiškinti moksleivio sukauptas „skyles“ bei jas užpildyti, kol dar nepadaryta papildoma žala pasitikėjimui savimi, motyvacijai ir žinių troškimui.

Karjeros pasirinkimas

Prigimtys ir intelektai

Prigimčių ir intelektų sistema leidžia kiekvienam mūsų lengviau atrasti unikalųjį save, surasti logiškus paaiškinimus, kodėl tose pačiose situacijose visi elgiamės skirtingai, ir suprasti tai kaip natūralią duotybę.