Daugelis iš mūsų tikrai yra girdėję „intelekto” sąvoką, tačiau ne visi žino jo tikslią reikšmę ar atsiradimo istoriją. Kviečiame susipažinti su ja ir perklausyti laidą, kurioje pristatoma, kaip skirtingi intelektai panaudojami skirtingose specialybėse.

Kaip pasirinkti karjerą taip, kad kasdien norėtųsi eiti į darbą? Kaip rasti darbą, kuris motyvuoja, o ne kuriame bando motyvuoti personalo skyrius?

Kad teisingai pasirinktume specialybę, užtenka atsakyti į tris klausimus. Kokie jie – sužinosite straipsnyje.

Vasaros metu galvą pailsinti reikia, bet visiškai apleisti mokslų neverta. Kodėl vasarą derėtų skirti ne tik pramogoms, bet ir mokomųjų dalykų kartojimui?

GTI Media vykdė didžiausią apklausą per pastaruosius porą metų, kurioje dalyvavo daugiau nei 3000 studentų ir 800 tėvų. Po studentų apklausos paaiškėjo, kad 54% tėvų bandė daryti įtaką karjeros ir net 69% – universiteto pasirinkimui. 66% studentų mano, kad tėvai, patardami dėl karjeros krypties, elgiasi teisingai.  Bet ar tikrai?

Pasaulis pilnas pasirinkimų, ir mes vis renkamės: pirkdami telefoną, atkreipiame dėmesį į jo funkcijas, maisto produktus – į sudėtį, drabužius – į dydį, siluetą. Jei tik galime, produktus stengiamės „matuotis“: gyvai apžiūrėti, patestuoti, paragauti ar apsirengti. O kaip su būsima specialybe? Ar jaunuoliai ją matuojasi?

Mokykloje yra mokoma pagrindinių disciplinų – tokių kaip matematika, istorija, geografija ir daugelis kitų. Visa mokymo programa yra orientuota į tai, kad vaikai išlaikytų abitūros egzaminus ir sėkmingai įstotų į pasirinktą kolegiją ar universitetą bei toliau siektų profesinių kompetencijų, reikalingų būsimai karjerai. Pagal tokią mokymo logiką panašu, kad naudojantis tik tuo, ką siūlo mokykla, po 12 mokslo metų mokiniai gali ir nežinoti, nuo ko pradėti, integruojantis į suaugusiųjų pasaulį ar darbo rinką, nes buvo rengiami ne jai, o egzaminams.