„Tas jausmas toks geras, kai suvoki kiek pasaulyje yra įdomių ir gerų dalykų“ – Ingrida Vainauskienė

Atsirado natūralus poreikis išmokti anglų kalbą

Ingrida mokykloje anglų kalbos nesimokė, todėl išpildyti seną svajonę – išmokti šią kalbą, užtruko gana ilgai. Poreikis mokytis anglų kalbos atsirado natūraliai, kasdien susiduriant su šia kalba ieškant informacijos, bendraujant su užsieniečiais draugais kasdieniniame gyvenime, labiau jis sustiprėjo, kai Ingrida nusprendė išvažiuoti atostogų į užsienį. Tada ji galutinai nusprendė, jog laikas ieškoti būdų, kaip tai galima būtų padaryti. Pradžioje, Ingrida galvojo, kad reikėtų susirasti anglų kalbos mokytoją, kuris galėtų mokyti individualiai. Tačiau po keleto nelabai sėkmingų bandymų, ji apsisprendė užsiregistruoti į KALBA organizuojamus anglų kalbos kursus.

Jau pirmose pamokose labai nustebino mokytojų profesionalumas ir jauki, draugiška atmosfera. Pamokų turinys bei aktualios temos privertė papildomai pasidomėti įvairiais faktais ir sužinoti naujų dalykų. Kaip teigia Ingrida, „net du suaugę sūnūs pastebėjo, jog aš po šių kursų grįžtu pailsėjusi, puikiai nusiteikusi ir pilna pozityvo. Jie ragina mane nesustoti ir mokytis toliau.“

Ingridos Vainauskienės nuomone, jauniems žmonėms mokytis užsienio kalbų yra lengviau, dėl to, kad jie yra imlūs. Tuo tarpu, kai žmogui yra 45-50 metų, jis galvoja, kad jo gyvenimas kaip ir baigiasi, todėl surasti motyvacijos mokytis užsienio kalbos darosi vis sunkiau.

„Aš važiavau į Olandiją, kur mūsų kompanijoje buvo 87 metų moteris, kuri be galo žavisi ir džiaugiasi gyvenimu. Tada ir aš suvokiau, kad ji gyvena turiningiau nei aš ir supratau, kiek dar visko galiu padaryti. Tai viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Galima ir būti mobiliam bei daryti tai apie ką svajojai. Taip pat pamatyti tiek naujų dalykų, ko dar nematei. Taigi kalbos mokėjimas suteikia laisvę gyventi ir keliauti, kiekvienas tada išlaisvėja bei tampa kosmopolitišku. Grįžus namo, tuos pačius dalykus vertini visai kitaip. Atsiranda tolerancija viskam, kas nepažįstama ir nauja, netgi artimiems žmonėms, kuriuos esame linkę pamokyti“, – savo patirtimi dalijosi Ingrida.

Išsiplėtė interesų ir draugų ratas

Anglų kalbos kursai Ingridai suteikė drąsos bendrauti su anglakalbiais draugais, o bendraujant užsimezgė ne viena įdomi pažintis. Seniau, ji atsidūrus užsieniečių draugijoje, ieškodavo žmogaus, nors kažkiek kalbančio anglų kalba, kad išverstų tai, ką nori pasakyti. Atsiradęs noras laisvai bendrauti motyvuoja mokytis, gilinti anglų kalbos žinias ir plėsti žodyną. Labai padėjo griežti, bet labai geranoriški anglų kalbos dėstytojai, kurių galima bet kada pasiklausti ir pasitaisyti.

„Šnekamosios anglų kalbos kursuose sutikti žmonės, tapo artimais, su kuriais malonu bendrauti ir kartais juoktis iki ašarų“, – džiaugėsi Ingrida. „Netgi buvo mintis, kartu toliau tęsti kito lygio kursus, tačiau kiekvienas turime asmeninį gyvenimą, todėl visiems susiderinti gana sudėtinga“, – pridūrė pašnekovė.

Pamokų metu, labiausiai sužavėjo atmosfera, kurioje ji labai puikiai jaučiasi. Nesijaučia jokios įtampos ar streso, kaip įprastai einant į paskaitas arba baimė, jei esi neatlikęs namų darbų ar nepasiruošęs pamokai. Anot Ingridos, „nieko nebus, jei ateisi nieko neišmokęs, tu tik nuskriausi save, nes bus sudėtingiau išmokti praleistą temą“.

Kalbų mokymasis tapo pomėgiu

„Vieni, kad atsipalaiduotų renkasi meditaciją, kiti sportuoja, o aš mokausi anglų kalbos“,- juokauja Ingrida Vainauskienė. Anot jos, šis užsiėmimas yra nuostabus laiko praleidimas, duodantis ir praktinės naudos. Atsiradusi drąsa kalbėti angliškai atvėrė naujas galimybes ne tik bendraujant su užsieniečiais draugais, bet ir keliaujant.

Kaip teigia Ingrida, ji su drauge dažnai juokaujanti, kad „galima nusipirkti brangų televizorių ir per jį žiūrėti laidas apie įvairias šalis bei keliones. Tačiau galima už tuos pinigus nusipirkti bilietus ir patirti atradimo džiaugsmą keliaujant. Ši veikli moteris tai ir daro, nes kartu su anglų kalbos žiniomis atsirado ir pasitikėjimas savimi, bendraujant šia kalba.

„Dabar, kai pati bandau kalbėti angliškai, suprantu, kad jei to nedarysiu, mano anglų kalba netobulės. Raginu žmones, turinčius kompleksų dėl kalbos barjero, išdrįsti kalbėti, nes visi mano angliakalbiai draugai supranta, jog mano tikslas yra išmokti kalbą, ta linkme aš ir judu. Po kiekvieno pokalbio jaučiu, kaip mano kalbėjimo įgūdžiai tobulėja ir plečiasi žodynas. Ypač pravertė žaidimai kursų metu, kur reikėjo apibūdinti daiktą angliškai jo neįvardijus, tada esi priverstas naudoti ne tik turimą žodyną, bet ir ieškoti būdų kaip tai padaryti“,- Ingrida dalijosi savo mintimis apie šnekamosios kalbos kursus ir praktinį anglų kalbos pritaikymą kasdieniniame gyvenime.

Pasikeitė požiūris į mokymąsi ir atsirado daugiau galimybių

„Aš pati dar noriu išmokti daug užsienio kalbų, tik nežinau ar spėsiu tiek išmokti, kiek man norisi. Mokytis visada reikia, nes tai yra be galo geras dalykas. Ir visai nesvarbu ko tu mokaisi“,- pasakojo Ingrida.

Ši moteris aplink save turi labai daug gyvų pavyzdžių, kai daug pasiekę, išsilavinę, savo srities specialistais tapę žmonės, pasirenka studijas profesinėje mokykloje ar kolegijoje ir siekia žinių. Jie nebijo mokytis naujų dalykų, kažką naujo daryti ir keistis, o kartais net pakeisti savo profesiją. Taip pat ji teigia, kad mokantis pasikeičia žmogaus savivertė, plečiasi draugų ir interesų ratas, sumažėja rizika susirgti Alzhaimerio liga.

„Tiesiog tu sutinki naujus žmones, pamatai kuom jie gyvena ir pamatai, kad yra dalykų apie kurių egzistavimą net nežinojai, pavyzdžiui, kai kiti papasakoja kuo užsiima, kur keliauja, kaip sportuoja ar organizuoja renginius. Taigi nelieka pasiteisinimo, kad reikia delsti ir atidėlioti sprendimą mokytis anglų kalbos“,- pataria ši žavinga pašnekovė.

Visiems suaugusiems žmonėms, abejojančiais dėl savo sugebėjimų mokytis šnekamosios užsienio kalbos, Ingrida turi patarimą: „neieškoti pasiteisinimų, o imti ir daryti, nes kai išdrįsti padaryti, tai viskas vyksta savaime“.