Ką daryti, jei darbas įsiėdė?

Darbas – neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Beveik trečdalį savo laiko mes praleidžiame dirbdami, tad nenuostabu, jog labai dažnai viltis sudedame į karjerą, tikėdamiesi, kad sugebėdami realizuoti save profesinėje veikloje savaime gerai jausimės ir kitose gyvenimo srityse. Yra ir kita būsena – kuomet manome, jog galime puikiai jaustis dirbdami, jeigu gerai jaučiamės ne darbinėje veikloje. Tačiau tiesa tokia – gerai jaučiamės tik tuomet, kai esame darnoje su savimi – sugebame suderinti karjerą bei laisvalaikį, suvokdami savo prigimtis ir intelektus.

Kodėl taip sunku atskirti darbą ir laisvalaikį? Atsakymo derėtų ieškoti žvelgiant per savo prigimčių ir intelektų prizmę. Visi turime įvairių savybių, kurios itin ryškiai pasireiškia skirtingose srityse: vienos – dirbant, kitos – užsiimant tam tikrais hobiais. Tam, kad jaustumės pilnavertiškai, turime visas savo dominuojančias savybes pamaitinti. Pavyzdžiui, žmogus turi aukštą tarpasmeninį intelektą (geba komunikuoti, lengvai užmezga santykius ir pan.), tačiau dirba tokį darbą, kuriame bendravimas nėra prioritetas. Natūralu, jog grįžęs po darbo dienos toks asmuo jaus poreikį susitikimams ir bendravimui su draugais ar artimaisiais, nes viena iš jo dominuojančių savybių liko nepamaitinta. Gali būti ir atvirkštinė situacija, kuomet žmogus nemėgsta bendrauti, tačiau jo darbas to reikalauja, o grįžus namo norisi tik tylos bei ramybės. Nei parnešti darbą namo, nei jo neparsinešti nėra blogai, tačiau svarbu suprasti, kad tiek namuose, tiek darbinėje aplinkoje mes turime pamaitinti tam tikrus savo poreikius, kurių atskyrimas ir supratimas gali labai palengvinti mums gyvenimą.

Darbo parsinešimas namo neretai yra siejamas su problemomis, tačiau labai dažnai nutinka taip, jog tam tikros nenumatytos aplinkybės kyla visai ne dėl to, jog nemaitiname kažkokios savo prigimties ar intelekto savybės. Galime jaustis visiškai darniai, o nutikus kažkokiai nuo mūsų nepriklausiančiai aplinkybei prisideda ir tam tikri psichologiniai dalykai. Tokiose situacijose viskas priklauso nuo mūsų savijautos ir gebėjimo atsiriboti. Jeigu jaučiame be galo stiprias emocijas, tuomet neretai tas problemas nešiojamės ir uždarę darbinio kabineto duris bei sutapatiname du gyvenimus – darbinį ir asmeninį.
Tai, kiek mes kalbame apie savo darbą laisvalaikio metu, lemia tam tikri aistros komponentai. Aistra karjeroje atsiranda tuomet, kai mes savo prigimtis ir intelektus maitiname tinkamai – darome darbus, kurie reikalauja mūsų stipriausių prigimčių pasireiškimo, tuomet pasikrauname energijos ir galime valandų valandas kalbėti apie savo veiklą. Gerai ir vertingai praleidęs dieną žmogus jaučiasi laimingas, ir tai, kad jis apie savo veiklą kalba po darbo valandų, rodo, jog jis jaučiasi save realizavęs. Priešinga situacija, kuomet žmogus nepamaitina savo intelektinių savybių darbe, daro tai, kas nepriskiriama jo stipriausioms savybėms, ir po visos dienos jaučia tik nuovargį bei norą atsiriboti.

Kiekviena profesija turi savo veiklas, kurios turėtų būti pakankamai detaliai ir tiksliai apibrėžtos, kad prieš pradėdamas dirbti žmogus galėtų įsivertinti, kurios veiklos padės pamaitinti vienokias ar kitokias prigimtis. Būtina suprasti, kad vien darbinėje aplinkoje visų savo prigimčių bei intelektų nerealizuosime, tačiau visuomet yra galimybė užsiimti tam tikrais hobiais. Ne visos mūsų prigimtys yra vienodai svarbios – vienoms reikalingos svarbesnės veiklos ir daugiau laiko, o kitoms – vos kelių minučių, kad jaustumės geriau. Visgi, atkreipti dėmesį į savo pagrindinius poreikius ir jų išpildymą – būtina, nes kitaip jausimės diskomfortiškai.

Pažindami savo prigimtis ir intelektus mes jaučiamės darniai, nes suprantame, kad mums tinka kelios veiklos, kurias galime derinti tarpusavyje ir tai netrukdo nei vienai prigimčiai, o priešingai – jas pamaitina ir išlaisvina. Jeigu tam tikros prigimtys darbe nėra realizuojamos – nereiškia, kad darbas yra blogas, visuomet yra galimybė užsiimti kažkuo papildomai. Nebūtinai visos mūsų savybės, kurios pasireiškia darbe, yra svarbiausios arba egzistuoja tik ten. Darnos ieškojimas ir prasideda nuo gebėjimo derinti mėgstamas veiklas tiek karjeroje, tiek laisvalaikyje.