Šios specialybės dažniausiai studijuojamos atskirai, bet darbo rinkoje vyrauja nuomonė, kad komunikacijos specialistai turi bent paviršutiniškai išmanyti būdus, kuriais galima perduoti informaciją visuomenei. Kūrybinių industrijų studentai taip pat turi ne tik mokėti naudoti sklaidos įrankius, bet ir formuoti „užkabinančias“ žinutes.
Komunikacijos studijų programos labai skiriasi nuo universiteto ir specializacijos, tad atidžiai nagrinėkite programų aprašymus. Vienuose universitetuose kryptis labiau orientuota į marketingą – studijuojamas viešasis informavimas, viešieji ryšiai, tarp paskaitų rasite istoriją, žurnalistiką, marketingą. Kitos šakos gali būti labiau techninės, tiriančios komunikacijos priemones ar įrankius. Paskaitų tvarkaraštyje galite rasti statistiką, informacines technologijas.
Kad ir kurios krypties studijos tai būtų, reikėtų pabrėžti, kad studijų metais daug dirbsite su šaltinių nagrinėjimu, aiškinsitės komunikacijos teoriją, metodologiją, tirsite komunikaciją įvairiuose kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose. Praktinių paskaitų metu ugdysite savo komunikacijos, debatų įgūdžius.
Techninėse studijose temos bus konkretesnės: statistika, tyrimų metodikos, medijos.
Kai į komunikacijos studijas įsilieja ir kūrybinės industrijos, paskaitų portfelis prasiplečia įvairiomis meninės išraiškos temomis (animacija, grafika, dizainas ir kt.) ir komunikacijos sklaidos priemonių, jų metrikų pažinimu (televizija, web marketingas, radijas ir kt.). Supažindinama su renginių: parodų, spaudos konferencijų, festivalių organizavimu.
Bakalauro ir magistro studijas galima derinti įvairiai, pavyzdžiui: studijuoti žurnalistikos, marketingo, kūrybinių industrijų, informacinių technologijų bakalaurą ir komunikacijos, viešųjų ryšių magistrą.