Mes visi turime devyniolika intelektų ir prigimčių, kurių vieni yra stipriau išreikšti, kiti – mažiau.
Vakar Žinių radijo laidoje „Karjeros akiniai“ kalbėjau apie gydančiąją prigimtį, kuri yra apibūdinama kaip tendencija padėti kitam žmogui išvengti fizinio ar emocinio skausmo ir nebalanso.
Kaip pasireiškia gydančioji prigimtis? Ji gali būti išreikšta tiek per norą gydyti, tiek per norą paguosti, užjausti, padėti.
Pagalvokite apie šeimos narį, draugą, kolegą, kuris visuomet gali ir nori padėti, paguosti, patarti sveikatos klausimais ir daro tai su malonumu. Tai yra žmogus su aukšta gydančiąja prigimtimi.
Vaikuose (iki šešerių metų) mes šią prigimtį galime pamatyti natūraliai. Įsivaizduokite, kad penkiamečių grupėje vienas jų nusibrozdina keliuką. Visi vaikai toje grupėje kaip ir užjaučia užsigavusį vaiką, niekas nesijuokia. Tačiau galime pastebėti skirtingas elgesio tendencijas: vienas apsikabino ir nuėjo, antras užjautė ir nubėgo toliau žaisti, o trečias nubėgo ieškoti trauklapio, guodė ir padėjo draugui visaip, kaip tik galėjo.
Ką šis pavyzdys parodo? Rodo, jog mes visi turime gydančiąją prigimtį, tik kiekvienas iš mūsų turi nevienodą jos pasireiškimą. Žmonės su aukštai išreikšta gydančiąja prigimtimi turi tarsi uoslę, kuri iškart pajaučia žmones, turinčius kažkokį skausmą ar nebalansą. Mes taip pat intuityviai jaučiame, pas ką visuomet galime nueiti paverkti ant peties, o iš kurių užuojautos natūraliai sulauksime mažiau.
Žinoma, aukšta gydančioji prigimtis svarbiausia yra medicinos, veterinarijos srityse dirbantiems žmonėms, tačiau ši prigimtis taip pat yra svarbi ir, pavyzdžiui, miškininkams – jie rūpinasi medžiais, gamta, jos sveikata, pastebi nedarną gamtoje.
Taip pat matome Gretą Thunberg. Pas ją yra stipriai išreikšta saugojančioji ir gydančioji prigimtys bei gamtinis intelektas. Ji nori apsaugoti ir išgydyti Žemę bei gamtą.
Taigi, pastebėję gydančiąją prigimtį kituose žmonėse, mes drąsiai galime prašyti šių žmonių pagalbos ir supratimo. O jei matome, kad patys turime šią prigimtį aukštai išreikštą ir negalime jos išpildyti darbe, reikėtų su ja susieti tam tikrus hobius: ekologinė sodininkystė, sveiko gyvenimo propagavimas, domėjimasis sveikata ir pan.
Ir kita situacija: jeigu matome, kad mūsų veikla reikalauja daug gydančiosios prigimties, o mes jos turime mažai ar vidutiniškai – galime suprasti savo išsekimo šaltinį. Šiuo atveju turėtume sumažinti gydančiosios prigimties reikalaujančių veiklų.
Abiem atvejais galime pasiekti balansą, tai yra darną, kai mūsų gydančioji prigimtis yra „pamaitinta“ tiek, kiek jai reikia.