Karjeros pasirinkimo stereotipai

Studijų arba profesijos pasirinkimas neretam įvaro galvos skausmą: informacijos daug, aiškios metodikos nėra ir mados keičiasi, rodos, kas savaitę. Tėvai sako rinktis vieną, mokytojai – kitą, o draugai turi dar ir savo nuomonę. Straipsniai, kurie turėtų pagelbėti, neretai prikimšti stereotipų, per kuriuos įžvelgti prasmę – sudėtinga. Tėvų, draugų, mokytojų nepakeisime, bet pabandykime panagrinėti stereotipus ir išmokime juos atpažinti.

„Darbas yra tam, kad užsidirbtum pinigų, o ne gerai praleistum laiką“

Tikrai aplinkoje turite bent vieną žmogų, kuris taip yra pasakęs, kai pasiūlote keisti profesiją, kuria ji(s) nuolatos skundžiasi. Kad darbas nebūtinai turi patikti, yra tikrų tikriausias mitas. Pabandykite įsivaizduoti iš tiesų sėkmingus žmones ir pagalvoti: ar Leonardui da Vinči nepatiko inžinerija? O gal Bilo Gates‘o visai nedomino naujausios technologijos ir kompiuteriai? Sėkminga karjera yra ta, kuri sekasi ir patinka.

Ką daryti?

Visų pirma, sukite galvą ne apie tai, kurioje specialybėje daug uždirbsite ar kuri bus „gera“,  o apie tai, kokią sritį jūs labai mėgstate. Tuomet pagalvokite, ar norite joje dirbti, ir tik galiausiai mąstykite, ar galėsite dirbti pagal šią specialybę.

Populiarios specialybės

Jei galvojate apie studijas, tai tikrai esate matę tokius sąrašus, kaip „ateities specialybės“, „pelningiausios specialybės, „populiariausios specialybės“ ir pan. Gerai, jei paskaitote sąrašą ir matote tik tas specialybes, kurios jums patinka. Bet būna ir kitaip. Jei jums labai patinka gamta, gyvūnai, galite nusivilti: nei zoologas, nei gyvūnų prižiūrėtojas, miškininkas, ornitologas ar veterinaras nėra top‘uose. Ar tai bloga specialybė? Jums – ne. Žmogui, kuris nemėgsta gamtos – tikrai taip.

Šiuo metu – iš mūsų patirties – Lietuvoje populiarios kūrybinių industrijų ir žurnalistikos specialybės. Pas mus ateina konsultuotis jaunuoliai ir prašo papasakoti apie kūrybines industrijas, nes realiai nežino, ką ten žmonės veikia. Bet skamba gražiai, o ir ateities specialybių sąrašuose jau keli metai kaip laiko pirmas pozicijas. Kiti jaunuoliai iškart pareiškia, kad bus žurnalistais, stos į žurnalistiką. Su rašymu dažnam norinčiam sekasi neblogai, bet kai pradedame žiūrėti, kaip su faktų rinkimu, tikrinimu, visu administraciniu darbu – neretas net nepagalvoja, kad tai yra didžioji gero žurnalisto darbo dalis.

Ką daryti?

Pamatę tokį sąrašą, būtinai įsijunkite vidinį skeptiką ir kritiką. Jei pamatote specialybę, kuri iš sąrašo jums lyg ir patraukli, atsakykite sau į kelis klausimus:

• kokius dalykus mokysiuosi, turėsiu studijų programoje?
• kokie bus pagrindiniai atsiskaitymai?
• kaip atrodo šios specialybės/studijų programos absolvento darbo diena?
• ar man patinka ši specialybė? ar aš jai gabus?

Jei žinote atsakymus, ir jie yra teigiami – puiku, sąrašas jums tik patvirtino, ką ir taip žinojote. Kitu atveju, jei nežinote, ką kūrybinių industrijų absolventas dirba visą dieną, už kokius projektus konkrečiai yra atsakingas – ieškokite kitos specialybės, nebūtinai iš populiarių sąrašo.

Per mažas arba per didelis tėvų įsitraukimas į procesą.

Įvairių Europos ir JAV apklausų duomenimis, tėvų įtaka vaikų karjerai – itin didelė. Pavyzdžiui, vienos apklausos*, kurios metu buvo apklausti daugiau nei 3000 moksleivių, 54% teigė, kad tėvai bandė nuspręsti, kokią karjerą jiems rinktis, o 69% bandė daryti įtaką sprendimui. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad nemaža dalimi pasirinkimą lemia tėvai. Žinoma, visi tėvai nori savo vaikams visa ko geriausio, bet tikrai turime tokių, kurie trokšta, kad vaikai paveldėtų jų verslus, kad – kaip patys tėvai, seneliai ir proseneliai – dirbtų toje pačioje sferoje. Reikia suprasti, kad tėvai žiūri per savo patirtinę prizmę, ir jiems gali būti sunku susitaikyti su mintimi, kad jaunuolis bus ne penktos kartos chirurgas, o šokėjas.  Tai vienas kraštutinumas. Yra ir kitas – tėvai, kurie tiki, kad vaikas pasirinks teisingai, ir išvis nekreipia dėmesio, nepataria, nepasikalba apie jaunuolio ateities perspektyvas.

Kaip elgtis?

Jei esate tėvai, aišku, gali būti sunku, bet pasistenkite įsitraukti į procesą, jo nekontroliuodami. Geriau teiraukitės, kas jaunuoliui įdomu, stenkitės pastebėti jo stiprybes. Jei jaunuolis kalba apie kažkokias specialybes, galite bandyti sudaryti sąlygas, kad jis jas išbandytų, pamatytų iš arčiau. Išbandykite popamokines veiklas, pradėkite ieškoti praktikos.

Jei esate vaikai, kuriems tėvai siūlo kažką „visai ne į temą“, bandykite paaiškinti tėvams savo motyvaciją: kokie dalykai jus domina, kodėl jie jus domina. Kartu aptarkite studijų programas. Juk tėvams verslininkams tikrai gali pasirodyti, kad menininko specialybė pinigų neuždirba. Ir išvis, ką ten teptuku mojuoti.

Orientacija tik į žinias

Šitas stereotipas gajus mokyklose ir jį tik sustiprina stojimo į universitetus sąlygos. Lietuvos universitetuose svarbūs pažymiai, o štai daug kur Vakarų Europoje – motyvacija ir motyvaciniai laiškai. Kas iš to išeina? Iš jaunuolių su gerais istorijos pažymiais auginame politologus, iš matematikų – ekonomikus, o jei jaunuolis gerai moka biologiją ir chemiją – tai jau būsimasis gydytojas.

Žinoma, realybė visai kitokia, ir ne 100% matematikų taps ekonomistais. Tam reikia dar ir pastebėti detales, administruoti, mėgti riziką, mokėti suvaldyti kritines situacijas. O koks dalykas mokykloje moko pastebėti detales? Kaip mes matuojame šį gebėjimą? O kritinių situacijų valdymas? Tai lyg ne dailė ir ne literatūra.

Dar blogiau su odontologais. Gerai mokaisi, mėgsti gamtinės pakraipos dalykus – puiku, odontologė! O kas pamatuos, kaip su kruopštumu, rankų miklumu? Pas kurį odontologą mieliau eitumėte: pas tą, kuris mokėsi dešimtukais, bet nenulaiko rankose jokio smulkaus daiktelio, ar pas kruopštų krapštuką, kuriam teorija galbūt sekėsi ne taip gerai, kaip pirmajam?

Ką daryti?

Tirkite, pažinkite save ir laiku pasimatuokite specialybes. Tik pradėjote galvoti apie specialybę – išsiaiškinkite, kokių savybių – ne pažymių, o savybių – jai reikia. Ar turite jas? Kur galite jas lavinti? Popamokinių veiklų apstu – tereikia išsirinkti.

Taip pat vertinga savanoriauti, atlikti praktiką. Išbandykite darbus, pažiūrėkite, ar jums jie patinka bei tinka: įgysite patirties, kurią vertina darbdaviai, išmoksite dirbti komandoje ir – svarbiausia – paragausite specialybės, prieš pasinerdami į jos studijas. Geriau išbandyti mėnesio praktiką ir nuspręsti, kad specialybė ne tau, nei mokytis keturis metus ir tuomet patirti nusivylimą.

*GTI Media, dukterinė targetjobs.co.uk įmonė, kartu su Association of Graduate Careers Advisory Services