Vasara Visockaitė: mergina, kuri keis lietuvių požiūrį į meną

Savęs paieškos atvedė į reklamos pasaulį

Vasara stebisi, kaip per metus pasikeitė jos gyvenimas, atvykus iš Vilniaus į daugiakultūrį Londoną, pilną kūrybiškų, jaunų žmonių, tokių kaip ji, atvykusių paskui savo svajonę atrasti savo kelią.

„Mokantis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, galvojau, jog mano gyvenimas jau nuspręstas, nes baigus baleto klasę, eisiu į teatrą ir ten šoksiu. Bet atvykus studijų užsienyje koordinatoriui ir pristačius studijų galimybes užsienyje, mano galvoje gimė idėja, kad turėčiau save išbandyti. Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją nenorėjau stoti, nes nemačiau poreikio studijuoti tą patį dalyką, kurio mokiausi mokykloje. Bandžiau savo jėgas šokdama Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre, tačiau tai manęs nedžiugino, todėl nusprendžiau prisijungti prie A. Cholinos šokio teatro kolektyvo, su kuriuo apkeliavome visą Lietuvą. Vėliau pajutau begalinį norą mokytis, todėl prisiminiau savo idėją apie studijas užsienyje. Kreipiausi į tuos pačius studijų užsienyje koordinatorius ir jie man labai padėjo išsirinkti universitetą ir užpildyti visus reikiamus dokumentus stojimui ir finansavimui gauti“,– savo mintimis dalijosi pašnekovė.

„Būtent KALBA man padėjo suprasti, ką ir kur aš norėčiau studijuoti užsienyje. Pasirinkau mokytis Anglijoje dėl to, kad norėjau suderinti studijas reklamos srityje su savo aistra šokti.  Pradžia nebuvo lengva, teko vienu metu dirbti, mokytis ir šokti, tam, kad galėčiau save išlaikyti. Ir man tai pavyko, kuo aš be galo džiaugiuosi. Tikrai galiu pripažinti jog esu visiškai nepriklausoma nuo tėvų ir pajutau, kaip pasikeitė mano požiūris į šokį, kai pradėjau šokti su Young AMICI teatru, kuriame šoka žmonės, turintys fizinę ar psichinę negalią. Atrodė, jog įgytos žinios menų mokykloje ir praktika šokant A. Cholinos šokio teatre manyje buvo suformavusi tvirtą šokio struktūros suvokimą, tačiau sutikus šiuos šokėjus, supratau, kad šokis gali būti visai kitoks“, – apie savo gyvenimo Londone pradžią pasakojo Vasara.

Londone amžinai vyksta veiksmas

Vasara Visockaitė pasakojo, kad atvykus į Londoną buvo labai daug įspūdžių, pradedant žmonių gausa gatvėse, baigiant greitu gyvenimo tempu. Ji iškart pajuto, jog tai didžiulis meno ir kultūros centras, kuriame labai didelė kūrybingų žmonių, turinčių idėjų ir realizuojančių savo kūrybinį potencialą dirbant, koncentracija. Vasara džiaugiasi, jog susirado daugybę draugų ir bendraminčių, su kuriais užsiima įvairiausia veikla, kartu šoka teatre, dalijasi savo gerąja patirtimi ir semiasi įkvėpimo kūrybai.

Taip pat ji išskyrė ir tai, kaip dėstytojai bendrauja su savo studentais. Šiuos santykius būtų galima pavadinti draugiškais ar net kolegiškais. Viskas yra orientuota į studento poreikius ir įvairiapusę pagalbą mokymosi procese. Net iškilus konfliktinei situacijai yra ieškoma konstruktyvių sprendimų diskutuojant ir išklausius studentų nuomonę, be jokių dramų ar noro kerštauti. Mokymosi aplinka ir atmosfera labai draugiška ir palaikanti. Net jei kas nepasiseka, visada ieškoma alternatyvų ir sudaromos visos sąlygos, kad galėtum jaustis pilnaverčiu žmogumi. Jaučiamas ir skatinamas bendradarbiavimas ne tik tarp dėstytojo ir studento, bet ir tarp studijų draugų tarpusavyje.

„Ateityje labai norėčiau padirbėti kokioje Londono reklamos agentūroje, todėl bandau ieškoti kontaktų, kad turėčiau galimybę dirbti reklamos srityje ir įgyti praktikos. Taip pat norėčiau pabaigti magistro studijas Londone arba kur kitur Anglijoje. O tada labai norėčiau grįžti į Lietuvą ir dirbti su menais, kurti tokias menininkų bendruomenes kaip „Menų spaustuvė“, organizuoti įvairius menų festivalius ir kultūrinius renginius. Taip pat norėčiau šviesti žmones ir parodyti jiems neribotas galimybes atskleisti jų kūrybinį potencialą. Gaila, kad menai vis dar yra laikomi privilegijuotu dalyku. Aš norėčiau keisti tą požiūrį, nes menas neturi būti privilegija. Savaime suprantama, kad muzika, šokis, teatras turi priklausyti visiems žmonėms“, – savo planais dalijosi Vasara.

Jos nuomone mokytis reikėtų visą gyvenimą, o tai padaryti tikrai yra visos galimybės, nes galima rinktis įvairias studijų formas ar kursus. Lietuvos švietimo sistema, kaip teigia Vasara, yra gana aukštam lygyje, tad nereikia neigiamai į ją žiūrėti.

Svarbus santykis tarp žmonių

„Tiesiog reikėtų labiau atsipalaiduoti, prisiminti, kad visi esame žmonės ir vystyti žmogišką bendravimą, o ne įsivaizduoti, kad dėstytojas yra kažkas daugiau.  Jis tiesiog žmogus ir studentai yra žmonės, kurie turi darbus ir derėtų suteikti jiems galimybę dirbti ir būti nepriklausomiems. Jaunam žmogui yra be galo svarbu būti nepriklausomu, žinoti jog gali ir sugebėsi save išlaikyti. Iš savo patirties galiu teigti, kad tie žmonės, kurie patys užsidirba pragyvenimui yra labai motyvuoti ir jie puikiai moka planuoti savo laiką bei skaičiuoti pinigus. Gyvenimas Londone man suteikė orumo jausmą ir daugiau savarankiškumo. Žinoma, dar iki išvažiavimo ten, jaučiausi pakankamai subrendusi ir savarankiška, tačiau pasikeitė požiūris į daugelį dalykų. Tapau pozityvesnė ir daug šypsausi, kas vis dar labai keista praeiviams gatvėje“, – teigė Vasara Visockaitė.

Taip pat Vasara pasakojo, kad jos kaimynė Londone, padariusi puikią karjerą dirbdama kartu su Vivienne Westwood, apkeliavusi visą pasaulį pasidalino savo sėkmės receptu. Ji teigia, kad „reikia susidėlioti savo prioritetus ir planus, o jei turi tikslą, tai kitas žingsnis – numatyti etapus, padėsiančius jį pasiekti. Reikia mąstyti racionaliai, o ne emociškai save engti, kad negaliu arba galiu daugiau“.

Tiems, kurie svajoja apie studijas užsienyje Vasara Visockaitė pataria turėti viziją, kur norite įstoti. O tada reiktų susidėlioti etapus, kaip jūs sieksite savo tikslų. Jos nuomone, geriausia būtų kreiptis į profesionalus, kurie ne tik patars, bet ir padės užpildyti visus reikalingus dokumentus.

„Jei abejojate dėl savo finansinių galimybių, tai nepamirškite, jog mes, lietuviai, esame gana stiprūs, galime atlaikyti viską ir tada mūsų pasiekti rezultatai viską atperka šimteriopai. Taip pat reikėtų nepamiršti grįžti į Lietuvą po visų kelionių ir atsivežti tuos naujus vėjus čia. Turbūt svarbiausia yra įtikinti tėvus, kad tau pavyks. Palinkėčiau nebijoti svajoti ir nebijoti įgyvendinti savo svajonių, nesvarbu, jog gyveni ne sostinėje, o mažame miestelyje. Kol žmonės yra jauni, jie privalo keliauti, keistis ir tobulėti“–, taip savo sėkmės istoriją, padrąsinančiais linkėjimais užbaigė jaunoji menininkė.