Homepage
Language courses Study abroad Business Other services About us

Ar muzikos pajautimo galima išmokti?

Muzika visada lydi žmogų. Tai yra tam tikras saviraiškos būdas: kažkas groja būgnais, kažkas dainuoja sutartines ar šoka pasadoblį. Nėra tokio žmogaus, kuriam nepatiktų muzika. Tik mes visi skirtingai ją suvokiame. Taigi muzikinis intelektas tai nėra vien tik muzikavimas. Tai yra gebėjimas suvokti muziką, atkartoti ją ritmiškai, pajausti harmoniją.

Pasidalinkite įrašu


Ar muzikos pajautimo galima išmokti?

Muzika lydi žmogų nuo neatmenamų laikų, nes tai yra tam tikras saviraiškos būdas: kažkas groja būgnais, kažkas dainuoja sutartines ar šoka pasadoblį. Esu įsitikinęs, kad nėra tokio žmogaus, kuriam nepatiktų muzika. Tik mes visi skirtingai ją suvokiame.

Muzikinis intelektas, pagal daugialypių prigimčių ir intelektų teoriją, nėra vien tik muzikavimas. Tai yra gebėjimas suvokti muziką, atkartoti ją ritmiškai ir puikiai pajausti harmoniją.

Kaip atpažinti, kokį jūs turite muzikinį intelektą?

Duosiu pavyzdį. Mano sesė geba atpažinti, kuris smuikas didžiuliame orkestre pagrojo puikiai, kokią natą paėmė. Aš klausau jos ir negaliu atsižavėti, kaip žmogus geba šitaip gerai išgirsti ir pajausti muziką. Net pavydu! Aš pats grojau akordeonu 7 metus, bet, pasirodo, man labai padėdavo ne aukštas muzikinis, o aukštas loginis intelektas. Aš rankomis išmokdavau mechaniškai atlikti muzikines kombinacijas ir jų seką, bet jeigu sustodavau viduryje kūrinio, tai tęsti nebegalėdavau, tiesiog neužtekdavo muzikinio intelekto. Puikus muzikantas tikrai galėtų tęsti kūrinį bet kurioje vietoje ir dar su su įvairiomis improvizacijomis!

Taigi vidutiniškai ar aukštai išreikštą muzikinį intelektą turinčius žmones, jeigu jie ir nebuvo muzikaliai lavinami, vis tiek lydės muzika. Jie norės garsų, ritmikos savo gyvenime: turės savo asmeninius grojaraščius, domėsis muzika, jos tipais, išmanys įvairius muzikinius aspektus. Vienu žodžiu – jie vartos daug muzikinio turinio.

Nereta situacija – kai muzikos yra per daug. Pavyzdžiui, tėvai labai nori, kad jų vaikai lankytų muzikos mokyklą. Konsultacijų metu paklausiu jaunuolių – kada paskutinį kartą grojai? Sako – kai baigiau muzikos mokyklą… Ką tai sako? Kad tokių jaunuolių muzikinis intelektas nėra aukštai išreikštas. Jiems gyvenime tiek daug muzikos nereikia.

Iš esmės nesakau, kad yra blogai lankyti muzikos mokyklą! Jokiu būdu! Tačiau labai svarbu pastebėti, KIEK tos muzikos reikia, koks yra jauno žmogaus muzikinis intelektas. Blogai yra, kuomet jaunuolis turi „maitinti“ savo muzikinį intelektą 4-5 kartus per savaitę grodamas, o jo muzikinis intelektas yra žemai ar vidutiniškai išreikštas. Tada matome situaciją, kai yra „permaitinamas“ vienas intelektas ir – kas iš tiesų yra žymiai svarbiau – nelavinami kiti gabumai. Jaunuoliai taip ir nesužino, kuriose kitose srityse jie yra gabūs ir, atėjus karjeros pasirinkimo laikui, nežino, kokiose srityse jie gali būti sėkmingi, kur gali save tinkamai realizuoti. Žino tik tiek, kad lankė muzikos mokyklą ir jai/jam nelabai patiko… Tai vienas iš netinkamo potencialo naudojimo pavyzdžių.

Noriu pasakyti, kad kaip ir šis pavyzdys su muzikos mokyklos lankymu, taip ir kiti sprendimai, susiję su vaikų ugdymu, su karjeros pasirinkimais ir darnos paieškomis yra susieti būtent su asmens prigimčių ir intelektų suvokimu bei su tinkamu jų realizavimu.

O koks jūsų santykis su muzika? Ar tinkamai gebate panaudoti savo muzikinį intelektą?

Mano akordeono dumples jau seniai suėdė kandys…

Registruokitės naujienlaiškiui

Gaukite naujienas apie mūsų produktus, pasiūlymus ir renginius.

Daugiau straipsnių

Karjeros centras

PLANAS

Tikslas be plano yra tik paprasta svajonė. //Antuanas de Sent Egziuperi

„Švietimo iniciatyva Lietuvai: sąmoningas jaunas žmogus“

Visi norime įkvepiančių mokytojų, rūpestingų gydytojų, besišypsančių kasininkių ir greitai dirbančių kelininkų. Norime, kad mūsų vaikai būtų sėkmingi karjeroje, o jaunimas nori „gero“ darbo. Tikime, kad šie norai gali būti įgyvendinti, sąmoningai pasirinkus karjerą.