Kaip pasimatuoti specialybę?

Klausimas „Kuo būsi užaugęs?“ – tikrai yra ir bus amžinas, tačiau kiekvienai kartai į jį atsakyti darosi vis sunkiau, nes tradicinės specialybės samprata kinta, o ir jai reikalingų kompetencijų reikia žymiai daugiau ir kuo įvairesnių.

Pasaulis pilnas pasirinkimų, ir mes vis renkamės: pirkdami telefoną, atkreipiame dėmesį į jo funkcijas, maisto produktus – į sudėtį, drabužius – į dydį, siluetą. Jei tik galime, produktus stengiamės „matuotis“: gyvai apžiūrėti, patestuoti, paragauti ar apsirengti. O kaip su būsima specialybe? Ar jaunuoliai ją matuojasi?

Deja, iš patirties galime pasakyti, kad dauguma nesimatuoja ir net giliau nepasidomi. Net tie moksleiviai, kurie į karjeros konsultacijas ateina lyg ir „pasiruošę“, dažnai žino tik gražų specialybės pavadinimą. Pavyzdžiui, dabar populiari studijų kryptis yra kūrybinės industrijos. Deja, kiek klausiame jaunuolių, kaip jie mano, ką visą darbo dieną veikia šias studijas baigęs žmogus, dar nei vienas neturėjo ne tik kad tvirto, bet ir pusėtino atsakymo. Būsimi animatoriai nežino, kad vos dalelė jų darbo savaitės yra personažo kūryba, o visas likęs laikas – būtent jo animavimas. Taigi, net tie moksleiviai, kurie yra pasirinkę studijų kryptį ir įsitikinę, kad bus kultūros vadybininkais, politologais, produkto dizaineriais ar IT specialistais, iš tiesų nežino, kas slepiasi po tais pavadinimais.

Kaip matuojamės rūbą, kaip ragaujame naują produktą, taip vertėtų rasti būdą pasimatuoti ir specialybę. Ypač jei nesate tvirtai įsitikinę, kokių kompetencijų, gebėjimų tai specialybei reikia kasdieniniame darbe, jei nežinote, kokios yra tos srities darbuotojo atsakomybės, pareigos, kokie tikslai jam keliami.

Kaip pasimatuoti specialybę? Galima atlikinėti praktikas, lankyti užklasines veiklas. Galima rasti jau studijuojančių ar dirbančių tą darbą pažįstamų. Studentų vertėtų nuosekliai paklausinėti apie jų studijuojamą kursą, o dirbančiųjų – paprašyti plačiau papasakoti apie darbo dieną. Jei yra galimybė, būtų puiku šešėliuoti – t.y. stebėti tos srities darbuotoją, ką jis natūraliai visą dieną veikia darbe.

Yra ir kitų būdų. Pavyzdžiui, įvairūs prestižiniai Jungtinės Karalystės universitetai siūlo įvairių specialybių bandomąsias programas, skirtas būsimiems teisės, verslo, finansų, medicinos ir kitų krypčių studentams. Jas kuruoja šių sričių profesionalai ir specialistai, kurie ne tik iš pirmų lūpų pasidalins informacija apie tai, kokių kompetencijų reikalauja pasirinkta specialybė, bet ir praktiškai padės jas ugdyti ir lavinti per įvairias užduotis ar situacijas, susijusias su realia darbo aplinka.

Ką tai reiškia?  Pavyzdžiui, norėsite studijuoti su menais susijusią specialybę: grafiką, animaciją, fotografiją, dizainą. Stojant į bet kurią jų, reikalingas portfolio, kurį sudaro akademinio piešimo darbai ir specialybiniai darbai. Dauguma jaunuolių, kurie nori studijuoti šias specialybes, bet yra ne iš menininkų šeimų ar nėra lankę meno mokyklų, to nežino. Nežino net, kaip fiziškai tas portfolio atrodo, kokios bus paskaitos, kokie atsiskaitymai. O peržiūros vietoje kursinių darbų jį tikrai nustebins! Tas pats ir su kitomis specialybėmis: jei konkrečiai, išsamiai nesidomėjote, tikimybė, kad iš tiesų nežinote, ką veiksite studijų ar net darbo metu – itin didelė.

Dėl to raginame rasti sau tinkamiausią būdą pasimatuoti specialybę. Ar tai bus praktika, ar šešėliavimas, ar vasaros programa, skirta konkrečiai specialybei – rinktis tik jums!