Šios srities specializacijų be galo daug, bet dažniausiai skiriamos  kelios didžiausios šakos:

• Biomedžiagos – paviršiai ir sistemos, galinčios sąveikauti su biologinėmis sistemomis. Šios medžiagos ir jų vystymas – labai svarbūs moderniai medicinai. Jos naudojamos vaistų gabenimui, audinių inžinerijai, genų terapijai, protezavimui ir biomedicinos prietaisų gamybai.
• Funkcinės medžiagos – kaip galėtumėte nuspėti iš pavadinimo, tai – specializacija, tirianti ir vystanti medžiagas, skirtas tam tikrai funkcijai, specialiam tikslui. Tai gali būti elektros laidininkai, magnetinius laukus fiksuojančios medžiagos, optinės medžiagos, skirtos lęšių, veidrodžių, langų ir kt. gamybai.
• Konstrukcinės medžiagos – specializacija apie medžiagas, kurios skirtos konstrukcijoms, korpusams, struktūrinėms detalėms. Labai svarbios yra šių medžiagų mechaninės savybės.
• Medžiagų charakterizavimas – labai svarbi medžiagų technologijų sritis. Norėdami kaip nors pakeisti medžiagos savybes, pirma turime tiksliai žinoti dabartines jos savybes ir mokėti apskaičiuoti pokytį. Medžiagų charakterizavimas įvairiais būdais matuoja įvairius medžiagos parametrus: svorį, elektrinį laidumą, tankį, cheminę sudėtį, šiluminį laidumą ir kt.
• Medžiagų našumas – sritis, kurios pagrindinis klausimas yra „kaip padaryti medžiagą geresne?“. Kaip sukurti nedūžtantį stiklą, nerūdijantį metalą, nejuoduojantį sidabrą? Kaip padidinti elektrinį laidumą ar padidinti medžiagų atsparumą aplinkos veiksniams? Šiuos ir kitus klausimus gliaudysite pasirinkę šią studijų kryptį.
• Nanomedžiagos – specializacija, kurios absolventai siekia suprasti, ištirti ir panaudoti naujas medžiagų savybes, kurias šios įgyja,  pasiekusios tam tikrą dydį. Taip, medžiagos keičia savo savybes priklausomai nuo dydžio. Pavyzdžiui, mums visiems plika akimi matomas auksas yra inertiškas, o jei jo dydis vos 1–2 nanometrai – jis savo inertiškumą praranda.